Daugėja ir aukotojų, ir stokojančių

Pavasarinė „Maisto banko“ akcija paliudijo visuomenės dosnumą. Ir Panevėžyje, ir visoje šalyje suaukota daugiau ir įvairesnių maisto produktų nei pernai tuo pačiu metu. Į akciją šįkart itin aktyviai įsitraukė švietimo įstaigos.

Per savaitgalį vykusią „Maisto banko“ akciją surinkta daugiau nei 272 tūkst. vienetų maisto produktų už daugiau nei 400 tūkst. eurų.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio regiono vadovas Justas Žvironas sako, kad ir Panevėžyje ši akcija buvo rekordinė.

„Pastebėjome daugiau žmogiškumo, atvirumo. Matėsi, kad žmonės nori padėti, nori dalintis“, – teigia pašnekovas.

Panevėžiečiai praėjusį savaitgalį paaukojo apie 18 tūkst. vienetų maisto produktų beveik už 21 tūkstantį eurų. Tarp didmiesčių Panevėžys – penktas pagal dosnumą miestas.

J. Žvironas pasakoja, kad šiemet pirmą kartą į akciją įsitraukė švietimo įstaigos. Jos savo bendruomenėse produktus rinko dar iki „Maisto banko“ savaitgalio akcijos.

Į tokią akciją įsijungė 17-iolika Panevėžio miesto bei rajono švietimo įstaigų.

Pasak J. Žvirono, kol kas dar negauti produktai iš penkių įstaigų, tačiau ir 12-oje jų surinkta daugiau nei tona maisto.

„Labai džiaugiamės – mokyklos rimtai padirbėjo“, – pažymi J. Žvironas.

Įvairesnis krepšelis

Penktadienį ir šeštadienį 18-oje Panevėžio parduotuvių maisto produktus rinko apie 600 savanorių.

Šie produktai atiteks 13-ai įvairių nevyriausybinių organizacijų ir labdaros valgykloms.

Be to, dalis produktų keliaus ir į „Maisto banko“ sandėlius.

Panevėžyje per akciją daugiausia paaukota makaronų, aliejaus, įvairių konservų.

„Labiausiai to ir reikėjo – ilgai galiojančių produktų. Ko labiausiai prašėme, to ir gavome“, – sako J. Žvironas.

Anot jo, šįkart panevėžiečiai aukojo įvairesnių ir brangesnių maisto produktų – daug šokolado, arbatos, kavos.

Taip pat dribsnių, įvairių košių, sausų pusryčių. Paaukota nemažai ir pomidorų padažo ar netgi alyvuogių aliejaus.

Pasak J. Žvirono, iš prekybos centrų paprastai gaunama trumpai galiojančių produktų – vaisių, duonos gaminių ir pan. O tokių kaip aliejus ar kitos bakalėjos prekės iš parduotuvių į „Maisto banką“ paprastai neatkeliauja.

Skurstančiųjų daugėjo

Nors visuomenė dosniau aukoja vargstantiesiems, J. Žvirono teigimu, ir paramos gavėjų Panevėžio mieste bei rajone daugėja.

„Pirmą šių metų ketvirtį paramos gavėjų buvo mažiau nei pernai. Tai teikė vilčių, kad metai bus geresni. Bet prasidėjo antras ketvirtis ir matome, jog žmonių, kuriems reikalinga parama maistu, vis daugėja“, – pažymi „Maisto banko“ atstovas.

Anot jo, anksčiau paramos maistu gavėjų skaičius „Maisto banke“ didėdavo dėl atvykusių ukrainiečių, dabar auga pagalbos prašančių pačių panevėžiečių gretos.

Šiuo metu „Maisto bankas“ Panevėžyje paramą teikia 6000 gyventojų. Pernai paskutinį metų ketvirtį jų buvo 400 mažiau.

Maisto prašo kas dvyliktas

„Maisto banko“ akcija savaitgalį vyko 418 prekybos vietų visoje Lietuvoje.

Paramą vargstantiesiems rinko 278 nevyriausybinės organizacijos.

„Maisto banko“ duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Ši organizacija remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių asmenų visoje Lietuvoje, o tai – kas dvyliktas šalies gyventojas.

Dažniausiai paramos kreipiasi senjorai, neįgalieji, vieniši tėvai, nedarbo paliesti regionų gyventojai, taip pat ištiktieji nelaimės – gaisro, avarijos, netekę vieno iš šeimos maitintojų, užklupti sunkios ligos ar panašiai.