Kraujo krioklys: gyvybės kodas ar gamtos išdaiga

Antarktida – tai ne tik baltos sniego dykumos ir pingvinai.

Giliai šalčiausiame pasaulio žemyne egzistuoja vieta, nuo kurios tiesiog stingsta kraujas – ir tai ne metafora.

Iš Teiloro ledyno išteka tikras „kraujo krioklys“ – ryškiai raudonai oranžinės spalvos vanduo.

Šis gamtos reiškinys turi oficialų pavadinimą – Kraujo krioklys (Blood Falls).

Siurrealus vaizdas vienu metu kelia nuostabą, nerimą ir daugybę klausimų: iš kur atsirado šis kruvinas atrodantis srautas, kaip tai įmanoma negyvoje ledo dykumoje? Kodėl vanduo raudonas? Ką slepia šis Antarktidos fenomenas ir kodėl mokslininkai vis dar ginčijasi dėl jo paslapčių?

Kodėl Kraujo krioklio vanduo raudonas?

Kraujo krioklys pirmą kartą aprašytas 1911 m., kai jį atrado Australijos geologas Grifitas Teiloras. Jis išteka iš mokslininko garbei pavadinto Teiloro ledyno, esančio Makmerdo sausuosiuose slėniuose – vienoje iš labiausiai negyvenamų vietų Žemėje.

Laimei, vandens spalvą lemia ne kraujas, o labai didelis geležies oksido kiekis – paprasčiau tariant, rūdys.

Kai poledinis vanduo, prisotintas druskų ir geležies, patenka į paviršių, jis reaguoja su atmosferos deguonimi.

Vyksta stipri oksidacijos reakcija ir vanduo nusidažo tamsiai raudona, rūdžių spalva – kaip kraujas.

Šis procesas primena rūdžių susidarymą ant metalo, tik čia vietoje seno geležinio tvoros stulpo – poledinis ežeras, paslėptas po kilometrais ledo.

Kas gyvena Kraujo krioklyje?

Stebėtina, bet šioje ekstremalių sąlygų vietoje mokslininkai aptiko gyvų mikroorganizmų, įkalintų polediniame vandenyje, kur nėra saulės šviesos, beveik nėra deguonies, o druskingumas – itin didelis.

Šie organizmai gyvuoja jau daugiau nei milijoną metų, naudodami geležį ir sulfatus vietoje deguonies – tai viena seniausių medžiagų apykaitos formų Žemėje.

Atradimo reikšmę sunku pervertinti – jis naudojamas kaip modelis ieškant gyvybės už Žemės ribų. Poledinio vandens sąlygos Teiloro ledyno gelmėse labai primena tas, kurios gali būti polediniuose vandenynuose Jupiterio palydove Europoje ar Saturno palydove Encelade.

Jei gyvybė išgyveno čia, ji gali egzistuoti ir kitose planetose.

Gamta – geriausia laboratorija

Kraujo krioklys – ne tik retas gamtos reiškinys, bet ir natūrali laboratorija, suteikianti unikalią galimybę tyrinėti senovines gyvybės formas ir jų išlikimo mechanizmus.

Šio krioklio tyrimai leidžia:

• suprasti, kaip galėjo atsirasti gyvybė ankstyvojoje Žemėje;

• modeliuoti galimos gyvybės egzistavimo sąlygas kituose pasauliuose;

• analizuoti sulėtėjusius geocheminius ciklus;

• stebėti, kaip uždara ekosistema gali išlikti gyvybinga šimtmečius.

Tai viena iš tų vietų Žemėje, kur gamta slepia atsakymus į klausimus, susijusius ne tik su mūsų planeta, bet ir su gyvybės galimybe visatoje.