Dvigubai daugiau braškių? Lengvai!

Braškės ne itin kaprizingos uogos ir dera praktiškai bet kokiomis daugiau ar mažiau tinkamomis sąlygomis.

Tačiau skirtumas vis dėlto yra: koks bus derlius nuo kiekvieno krūmo – sauja uogų ar tiek, kad į litrinį indą netilps? Jeigu antrasis variantas jus vilioja labiau, gali būti, jog teks šį tą pakeisti savo uogyne.

Braškės – viena populiariausių kultūrų, kurią augina turbūt visi sodininkai. Bet toli gražu ne visi mėgaujasi gausiu derliumi.

Taip yra dėl to, kad apie braškių derlių reikia pradėti galvoti dar tik renkantis vietą, kur jas sodinsite. O paskui nestokoti kantrybės ir negailėti laiko laistymui, tręšimui, apsaugai nuo ligų ir kenkėjų.

Kur sodinti

Patyrę augintojai nieko naujo neišgirs: vietą braškynui reikia parinkti saulėtą, apsaugotą nuo stiprių vėjų su puriu derlingu neutraliu arba silpnai rūgščiu dirvožemiu. Tokią, kur neužsistovi vanduo.

Verta atsižvelgti ir į sėjomainos principus.

Kad uogų krūmai normaliai vystytųsi ir nesirgtų, geriausia sodinti daigus ten, kur ankstesniais sezonais augo ankštinės kultūros, žalumynai, svogūnai, česnakai, morkos, burokėliai, ir niekada ten, kur auginote žemuoges, baklažanus, kopūstus, bulves, agurkus, pomidorus.

Taip pat pageidautina, kad greta neaugtų vaismedžiai, avietės ir gervuogės.

Tiesa, po 3–4 metų planuoti teks vėl, nes kas tiek laiko braškyną būtina perkelti į naują vietą. Tokios kraustynės stiprina augalų imunitetą ir didina derlingumą.

Prieš sodinant braškes žemė pagerinama trąšomis – pavyzdžiui, humusu arba kompostu (6–8 kg vienam kvadratiniam metrui), 30–40 g kalio sulfato ir 50 g superfosfato (tam pačiam kvadratiniam metrui).

Kada sodinti

Kad kitais metai derlius nudžiugintų gausa, sodinant braškes reikia paisyti tinkamo laiko.

Optimalus metas kurti uogyną – maždaug nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pradžios, priklausomai nuo oro sąlygų.

Sodinant pavasarį, užsiauginti didelio derliaus einamaisiais metais nepavyks.

Krūmeliams paruošiamos nedidelės duobutės, į kurias, jei tik nepirkote sodinukų plikomis šaknimis, jie įkeliami su visu žemės gumulu.

Būtina stebėti, kad krūmo šerdelė – vidurinė dalis, iš kurios auga lapai, – liktų žemės lygyje. Ne aukščiau ir ne žemiau, o sulig žemės paviršiumi. Tik taip pasodintas augalas gerai įsišaknys.

Idealus atstumas tarp krūmelių turėtų būti 30–40 cm.

Pašalinti viską, ko nereikia

Braškių krūmeliai labai greitai priaugina ūsų siekdami užgrobti naujas teritorijas. Bet jie atima iš augalo taip reikalingą maistą.

Nebent tuos ūsus atsargiai nukarpysite sekatoriumi arba žirklėmis ir nukreipsite vertingas maistines medžiagas atgal ten, kur labiausiai reikia: būsimam derliui.

Atlikti šią procedūrą geriausia iki derėjimo pradžios ir po uogų nuskynimo. O išaugusias stipriausias atšakas galima pasodinti į naują vietą.

Dar braškių krūmams reikia reguliariai šalinti nudžiūvusius ir sergančius lapus. Pastaruosius patariama sudeginti, o sveikuosius galima mesti į kompostą.

Apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų

Stengdamiesi visomis išgalėmis padidinti braškyno produktyvumą turėkite omenyje, kad priešas – kenkėjai ir visokie fitopatogenai – irgi nesnaudžia ir sinchroniškai deda visas pastangas derliui sumažinti.

Todėl būtina nepamiršti uogyną profilaktiškai purkšti. Kuo?

Iki braškėms pradedant žydėti, krūmeliai purškiami nuo ligų preparatais su variu. Pavyzdžiui, 1 proc. Bordo tirpalu – arba kitais panašiais.

Tinka kovai su ligomis ir priemonės šieno lazdelių ir trichodermų pagrindu.

Privalu purkšti braškes ir priemonėmis nuo kenkėjų. O nuėmus derlių – viską pakartoti iš naujo.

Kol noksta uogos, suprantama, galima naudoti tik biopreparatus ir liaudiškas priemones, kad derlius būtų ne tik gausus, bet ir ekologiškas.

Jeigu braškes puola šliužai ir sraigės, turėsite pasirūpinti gaudyklėmis ir jiems. Jei ne pirktinėmis, tai savadarbėmis (bandėte su alumi ar kefyru?).

Kaip ir kuo tręšti

Kad braškių krūmai sunokintų kuo daugiau uogų, juos reikia tręšti 3–4 kartus per sezoną.

Atrodo, daug, tačiau trąšos padeda augalams užsiauginti pakankamai žaliosios masės, suformuoti daug žiedų ir paskui sunokinti uogų.

Braškių tręšimo planas turėtų atrodyti daugmaž taip:

Pirmasis tręšimas. Atliekamas pavasarį atitirpus viršutiniam dirvožemio sluoksniui. Galima į 10 litrų vandens įmaišyti 1 šaukštelį karbamido arba 2 stiklines skysto mėšlo – ir kiekvienam krūmeliui užpilti po 1 litrą.

Antrasis tręšimas. Atliekamas pumpurų fazėje. Į 10 litrų vandens įberiamas 1 šaukštas nitrofoskos ir vienam krūmui pilama po 1 litrą.

Trečiasis tręšimas. Atliekamas kompleksinėmis trąšomis formuojantis uogų užuomazgoms.

Ketvirtasis tręšimas. Atliekamas vasaros pabaigoje. Vienam kvadratiniam metrui reikia 30 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato arba lysvės palaistomos pelenų tirpalu (2 stiklinės pelenų 10 litrų vandens).

Laistymas

Be subalansuoto laistymo plano turtingo braškių derliaus negausite – nė nesvajokite. Tačiau persistengti irgi nereikėtų, antraip ir krūmai, ir uogos ims pūti.

Braškėms tiktų tokia laistymo schema:

1. Iki žydėjimo pradžios, ypač vyraujant sausiems orams, braškes būtina laistyti gausiai – maždaug 1–2 kartus per savaitę. Ir tiek, kad dirvožemis sudrėktų 15–20 cm gylyje.

2. Žydėjimo laikotarpiu braškės laistomos mažiau ir tik greta krūmelių. Taip, kad vanduo nepaliestų žiedų ir nenuplautų žiedadulkių (iki pasirodant pirmiesiems žiedeliams ir nuskynus uogas laistyti galima ir ant lapų).

3. Likus porai savaičių iki sunokstant uogoms, kaip ir joms nokstant, braškės laistomos tik jeigu labai sausa – kad neįsimestų puvinys.

4. Nuskynus derlių, braškynas vėl laistomas reguliariai, kad krūmeliai vėl sukrautų žiedinius pumpurus – kitam sezonui.

Laistoma rytą arba vakare. Vanduo turi būti pastovėjęs ir šiltas, kad augalai nepatirtų streso.

Vienam braškių krūmeliui reikia užpilti 1–2 litrus vandens.

Mulčiavimas

Dar viena sėkmingų braškių augintojų paslaptis – tinkamas lysvių mulčiavimas. Jis:

• po laistymų padeda sulaikyti drėgmę dirvožemyje,

• padeda žemei geriau įšilti,

• stabdo piktžolių augimą,

• mažina ligų ir kenkėjų grėsmę,

• padeda uogoms išlikti švarioms,

• leidžia užauginti ankstyvesnį ir kokybiškesnį derlių.

Organinis mulčias, tarkime, kaip šiaudai, nupjauta žolė, spygliai, kompostas, durpės, skiedros, šienas, r papildomai aprūpina dirvožemį maistingomis medžiagomis bei gerina jo struktūrą.

Kalbant apie plėvelę, sodininkų dažnai naudojamą braškių lysvėms dengti, vertėtų prisiminti, kad karštu oru ji gali smarkiai perkaitinti žemę ir svyruojant oro temperatūrai sudaryti sąlygas kauptis kondensatui ir didinti grėsmę augalams iššusti.

Naudoti plėvelę braškyne reikia atsargiai. Padažnėjus karštų vasarų, gal reikėtų pagalvoti apie dvispalvę plėvelę – su apatiniu juodu ir viršutiniu baltu sluoksniu.

    Apsauga nuo šalnų

Pavasarį vis sugrįžtančios šalnos gali visiškai sunaikinti braškių derlių. Kad taip nenutiktų, reikia atidžiai sekti orų prognozes ir prireikus dengti lysves spunbondu, kita panašia danga, saugančia šilumą, bet neleidžiančia augalams iššusti.
Kai šalnos nestiprios, naudinga braškių krūmus nupurkšti antistresiniais preparatais.