Paskutinius gyvavimo mėnesius skaičiuojančios Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos, prieš aštuonis mėnesius tapusios kitos švietimo įstaigos padaliniu, darbuotojams įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo.
Mokyklos vadovė tokį lapelį gavo gimtadienio išvakarėse. Direktorei jis prilygo nepagydomos ligos diagnozei.
Laukta skausminga žinia
Šiuo metu M. Karkos pagrindinės mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo skyriuje mokosi devyni klausos negalią turintys moksleiviai.
Su jais dirba dešimt ūkio skyriaus darbuotojų bei 15 pedagogų.
„Daugelis šių žmonių dirba ketvirčiu etato ar dar mažesniu. O kad susidarytų didesnis krūvis, tas pats žmogus dirba kelis darbus. Pavyzdžiui, ūkvedžiu ir vairuotoju. Kiemsargė dirba ir budėtoja, ir naktine aukle. Dar kita budėtoja įdarbinta dar ir skalbėja“, – komentavo šiam skyriui vadovaujanti Danutė Kriščiūnienė.
Ir jai pačiai, ir visiems jos pavaldiniams balandžio 28-ąją įteikti įspėjimai apie darbo sutarties nutraukimą nuo rugsėjo 1-osios.
Pasak direktorės, nors žinia apie mokyklos likvidavimą pasklido dar praėjusių metų pabaigoje, įspėjimas apie laukiantį atleidimą ne vienam prilygo žiniai apie diagnozuotą nepagydomą ligą. Skaudžiai ją priėmė ir mokyklos vadovė.
„Bus uždaryta 32-us metus gyvavusi mokykla. O koks stiprus darbuotojų kolektyvas per tą laiką susiformavo, kiek visko patirta, kiek išgyventa! Gaila skirtis ir su mokykla, ir vieniems su kitais“, – sako D. Kriščiūnienė.
Buvo prestižinė mokykla
Praėjus savaitei po atleidimo lapelio įteikimo, D. Kriščiūnienė pasakoja dalyvavusi šalies prezidentūroje surengtame 30-ies metų sukakties, kai gestų kalba Lietuvoje pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, minėjime.
„Į prezidentūrą susirinkę kurčiųjų bendruomenės atstovai apgailestavo, kad Panevėžyje nebelieka mūsų mokyklos. Apie ją, netgi kaip apie prestižinę įstaigą, žinojo visa Lietuva“, – tvirtina likviduojamos mokyklos vadovė.
Anot jos, renginyje prezidentūroje specialistai kalbėjo, kad klausos negalią turintiems vaikams pernelyg sudėtinga mokytis vienoje klasėje su girdinčiaisiais. Tad rekomenduojama mokyklose burti neprigirdinčių vaikų klases.
„Esu stažavusis Švedijoje. Toje šalyje klausos negalią turintys vaikai mokomi atskirai“, – teigė D. Kriščiūnienė.
Pasak jos, prezidentūroje taip pat kalbėta, kad Lietuvoje drastiškai mažėjant vaikų, atitinkamai mažiau gimsta ir turinčiųjų klausos negalią.
Tad atkreiptas dėmesys, kad, įkandin Panevėžio, dėl išgyvenimo turi pradėti rūpintis ir kitos vaikus su klausos negalią ugdančios įstaigos.
Šiuo metu po tokią įstaigą turi Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Prieš keletą metų uždarius klausos negalią turinčius vaikus ugdžiusią mokyklą Šiauliuose, dalis jos mokinių buvo perėję mokytis į Panevėžį.
Moko devynis moksleivius
D. Kriščiūnienė pasakoja, kad Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje mažėti mokinių pradėjo prieš dešimt metų.
Šios įstaigos uždarymą lėmė pačių klausos negalią turinčių moksleivių bei jų tėvų pasirinkimas – nemažai jų išėjo mokytis į kitas mokyklas.
Ir šiais, dabar jau besibaigiančiais mokslo metais planuota, kad mokyklą, tapusią M. Karkos pagrindinės mokyklos skyriumi, lankys 24 moksleiviai. Deja, mokytis susirinko viso labo tik devyni.
Iš jų, uždarius mokyklą, pasak D. Kriščiūnienės, vienas moksleivis toliau mokslus tęs Šiauliuose, du vyks mokytis į Vilnių, vieną tėvai išsiveš į Norvegiją, o dar penki liks Panevėžyje – mokysis M. Karkos pagrindinėje mokykloje.
Iš atleistų darbuotojų, anot D. Kriščiūnienės, darbą tikrai turės viena surdopedagogė. Ji liks M. Karkos pagrindinėje mokykloje.
Tikimasi, kad ten pat darbas taip pat bus suteiktas ir klausos negalią turinčiam specialistui.
Dirbti surdopedagoge M. Karkos mokykloje pasiūlyta ir D. Kriščiūnienei, tačiau ji teigia atsisakiusi.
„Atsisakiau, nes būčiau atėmusi darbą iš kitų šios srities specialistų. Mažėjant klausos negalią turinčių vaikų, mažiau reikia ir surdopedagogų“, – sako D. Kriščiūnienė.
Ji teigia turinti darbo pasiūlymų ne iš vienos įstaigos ir organizacijos, tarp jų – ir įsikūrusios užsienio šalyje.
„Darbo kurčiųjų įstaigose jau nebesiimsiu“, – teigia likviduojamos švietimo įstaigos vadovė.
Patalpos tuščios nebus
D. Kriščiūnienė teigia paliekanti ne tik puikiai sutvarkytą mokymo įstaigą, bet ir tris mikroautobusus, kurių du mokyklai padovanoti JAV bei Vokietijos labdaros organizacijų.
Uždaromos mokyklos pastatas tuščias neliks.
Į jį numatyta įkelti šiuo metu Kranto gatvėje veikiantį Panevėžio socialinių pokyčių centrą, anksčiau vadintą Jaunuolių dienos centru.
Jo direktorė Lina Trebienė patvirtino gavusi miesto Savivaldybės pasiūlymą savo vadovaujamai įstaigai keltis į likviduojamos buvusios Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos patalpas.
L. Trebienės teigimu, tam reikia šiek tiek pokyčių.
„Tarp mūsų centro lankytojų yra tokių, kurie juda vežimėliuose, kad patektume į kurčiųjų mokyklos pastatą, mums reikalingas liftas, o pačiame pastate – platesnės durys bei specialiai pritaikyti sanitariniai mazgai“, – konstatavo L. Trebienė.
