Praeityje žinoma dviračių sporto pedagogė, šalies dviračių rinktinės narė panevėžietė Virginija Berankienė šiuo metu dienas leidžia slaugos ligoninėje prikaustyta prie lovos.
Prieš pat Velykas Smėlynės gatvėje ją, važiuojančią dviračiu, parbloškė taip pat dviratį mynęs dešimtmetis.
Moteris guodžiasi, kad per savo dviratininkės karjerą pavyko išvengti traumų, bet skaudžiai nukentėjo važiuodama gimtojo miesto dviračių takais.
Garsios dviratininkės teigimu, toks chaosas, kai dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai mieste laksto be jokių taisyklių ir didžiuliu greičiu, pavojingas ne tik garbaus amžiaus pėstiesiems.
Bet labiausiai V. Berankienę šokiravo Panevėžio policijos viešai išplatinta informacija, jog ją kliudęs asmuo nenustatytas,
Sužalota moteris tvirtina, jog avarijos kaltininkas – dešimtmetis vaikas – nelaimės vietoje iš karto pasisakė ir savo vardą, ir pavardę.
Prikaustyta prie lovos
Kaip pasakojo ne tik Panevėžį, bet ir Lietuvą dviračių trasose garsinusi V. Berankienė, tą balandžio 18-osios popietę ji važiavo dviračių taku Smėlynės gatve.
Pravažiavus Smėlynės gatvės tiltą ją pasivijo ir pralenkė taip pat dviračiais važiavę du berniukai.
Gal nieko ir nebūtų įvykę, jeigu vaikai nebūtų nusprendę sukti į Senvagės pusę. Vienas iš mažųjų dviratininkų staiga sukdamas parbloškė tiesiai važiavusią V. Berankienę.
„Juk galėjo luktelėti vos sekundę, kol pravažiuosiu, bet užkirto kelią. Nuo smūgio į priekinį dviračio ratą kritau ant kairio šono. Negalėjau pajudėti iš vietos, vienos kojos iš viso negalėjau valdyti. Viena moteris man iškvietė greitąją. Medikai jau neštuvais nunešė iki automobilio“, – pasakojo pašnekovė.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatyta, kad moteriai dviejose vietose lūžo dubens kaulai, mažiausiai vienuolika savaičių jai teks praleisti gulint lovoje.
„Vienuolika savaičių būsiu priversta gulėti lovoje tik ant nugaros, o paskui lauks sudėtinga reabilitacija. Nežinia, ar dar begalėsiu važiuoti dviračiu, nors beveik visą gyvenimą juo važinėjau“, – kalbėjo dviračių sporto meistrė, šiuo metu besigydanti slaugos ligoninėje.
Apstulbino policijos informacija
Pasak V. Berankienės, iš karto po avarijos ją parbloškęs vaikas pradėjo verkti.
Dešimtmetis neslėpė ir savo vardo bei pavardės.
Tačiau policija žiniasklaidai išplatino informaciją, kad moterį kliudė nenustatytas asmuo, o nukentėjusioji, suteikus medicininę pagalbą, gydosi namuose.
„Į mane atsitrenkė dešimtmetis berniukas, kurio tapatybė tiek man, tiek ir policijai buvo žinoma dar tą pačią dieną, tačiau kažkodėl viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad mane kliudęs asmuo nenustatytas. O aš neva gydoma ambulatoriškai, tačiau jau trečia savaitė guliu slaugos ligoninėje“, – pasipiktinimo neslėpė sužalotoji.
Visas šis įvykis nufilmuotas ir miesto vaizdo kameromis.
V. Berankienei keista pasirodė ir policijos reakcija į šį įvykį, neva nereikėtų ieškoti kaltų, nes vaikas nepilnametis ir už savo elgesį neatsako.
„Betgi kažkas turi atsakyti už tokį mano sužalojimą. Taip, vaikas dėl savo jauno amžiaus atsakomybės išvengs, bet juk jis turi tėvus. Nežinau, gal norima šį įvykį nuslėpti? Tiek metų dviračiu važiavau šalies rinktinėje, tokios traumos nepatyriau kaip dabar, išvažiavusi į miestą“, – kalbėjo V. Berankienė.
Nesijaučia saugūs
Dviračių sporto meistrės teigimu, Panevėžyje dviračių takų daugėja, gerėja jų kokybė, tačiau dėl to mieste ne tik dviratininkams, bet ir pėstiesiems nėra saugiau.
„Aš pati dirbau pedagoge, daug metų turėjau dviratininkų būrelį, vaikus mokiau saugiai važinėti, bet dabar mieste tikras chaosas. Nors tiesiami nauji dviračių takai, tačiau jais važinėti darosi nesaugu. Vyresni žmonės tiesiog bijo išeiti pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais, nes gali būti parblokšti dviratininkų ar paspirtukų vairuotojų, kas nutiko ir man“, – teigė panevėžietė.
Pasak V. Berankienės, net masinio žmonių susibūrimo vietose jaunuoliai važinėja bet kaip, didžiuliu greičiu, taip keldami pavojų pėstiesiems.
Apie tai, kad svarbu ne tik skatinti dviračių sportą, bet ir kontroliuoti, ypač jaunimą, ar laikomasi taisyklių kelyje, V. Berankienė daug kalbėjosi ir su Panevėžio savivaldybės tarybos nariu, taip pat propaguojančiu dviračių sportą, tačiau sako nesulaukusi nieko paguodžiamo – nei policija, nei viešoji tvarka tokių resursų neturi.
„Argi galima dešimtmečiams taip laisvai važinėti po miestą, nepaisant taisyklių? Toje pačioje Laisvės aikštėje jaunuoliai važinėja bet kaip, ant vieno rato, didžiuliais greičiais. Kodėl nevykdomi jokie reidai? Kiti vaikai be jokių šalmų, liemenių ir atšvaitų važinėja, nors tai yra privaloma. Tas beprotiškas lakstymas dviračiais ir paspirtukais virsta chaosu. Jeigu nori saugiai pereiti miesto centrą, turi trauktis į pakraštį. Vyresni žmonės net bijo kažkur išeiti. Man pačiai 78-eri, bet savęs sena nelaikau, iki šios nelaimės gyvenau aktyvų gyvenimą, o dabar nežinia, ar begalėsiu vėl dviračiu važiuoti“, – kalbėjo V. Berankienė.

Tyrimas nėra baigtas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė aiškina, jog policijos suvestinės viešinimui parengiamos pagal turimą pirminę informaciją. Vėliau ji tikslinama atsižvelgiant į aplinkybes.
„Šiuo atveju buvo žinomas tik eismo įvykį sukėlusio berniuko vardas, todėl ir suvestinėse nurodyta, kad asmenybė nenustatyta. Tik vėliau nukentėjusioji įvardijo ir pavardę“, – komentavo O. Jukniūtė.
Kaip klostysis ikiteisminis tyrimas, pasak policijos atstovės, priklauso nuo daugybės sudedamųjų dalių – kokia padaryta žala žmogaus sveikatai, kokios aplinkybės.
Daug ką lems ir gydytojų įrašai apie sužalojimus – nuo jų priklauso, ar tai bus traktuojama kaip lengvas, ar sunkus kūno sužalojimas.
Pasak O. Jukniūtės, nors tokio amžiaus vaikas neatsako už savo elgesio pasekmes, yra kitos drausminimo priemonės – įsijungia ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai.
„Nukentėjusioji turėtų gauti pranešimą iš policijos, ten yra nurodytas telefono numeris, kuriuo galima skambinti ir viską išsiaiškinti su pareigūnu, atliekančiu tą ikiteisminį tyrimą. Policija deda visas pastangas siekiant išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes“, – pabrėžė O. Jukniūtė.


