Ties įvažiavimais į Panevėžį iš Kauno, Šiaulių ir Rygos pusių nuo penktadienio pasitinka reklaminiai skydai su naujuoju miesto ženklu – skiemenuotu žodžiu Panevėžys ir per jį vingiuojančiu Nevėžio simboliu.
Savivaldybės komunikacijos strategai teigia, kad šiais laikais miestui atnaujinti vizualinį identitetą – ne užgaida, o savotiška higiena, kurią jau atliko ne tik didieji Lietuvos miestai, bet ir už Panevėžį mažesnės savivaldybės.
Įrankis būti matomiems
„Panevėžys sparčiai modernėja, daugėja inovatyvių projektų, stiprėja kultūros, švietimo, sporto, verslo, turizmo kryptys ir tą pokytį norisi kuo plačiau ištransliuoti. Tarp valstybių ir miestų auga konkurencija dėl talentų, gyventojų studentų, investuotojų, turistų. Norint būti pastebėtiems, reikia dėti pastangas. Miesto vizualinis identitetas yra vienas iš įrankių pastiprinti Panevėžio matomumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, padėti vietos bendruomenei aiškiau suprasti, apie ką jų miestas, būti jo ambasadoriais“, – teigia Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė.
Panevėžio vizualinio identiteto sukūrimas kainavo 26,5 tūkst. eurų be PVM.
Pasak M. Miniotaitės, vertinant šalies mastu, tai vidutinė kaina.
Pastaraisiais metais savo vizualinį identitetą atnaujino ne tik didieji miestai Vilnius, Klaipėda, Alytus, bet ir mažesnės savivaldybės – Rokiškis, Plungė, Širvintos.
„Tai jau būtinybė, netgi, sakyčiau, higiena, kurią privalu miestui pasidaryti. Kaip atėję į parduotuvę norime, kad įprasto produkto pakuotė nesikeistų, panašiai ir su miestais. Jiems irgi tampa būtinybe turėti vizualinį identitetą“, – teigia M. Miniotaitė.
Ne tik logotipas
Turint sukurtą miesto ženklą, M. Miniotaitės nuomone, ateityje pavyks sutaupyti vizualinių sprendimų sąskaita – organizuojant renginius nebereikės investuoti ieškant dizaino sprendimų.
„Sistema jau sukurta, teliks ją pritaikyti. Tai nebuvo, kaip daug kas įsivaizduoja, tik nusipirkta paslauga nupiešti logotipą. O atliktas išsamus tyrimas, strategų įžvalgos, šūkio, grafinio ženklo sukūrimas ir visa vizualinio identiteto sistema, kuri nugulė į internetinę platformą. Tuos šablonus galės naudoti visa miesto bendruomenė ant suvenyrų, socialiniuose tinkluose ir pan.“, – aiškina Panevėžio plėtros agentūros vadovė.
Anot jos, naujasis Panevėžio ženklas bus naudojamas miesto reprezentacinėje medžiagoje, turizmo mugėse, socialiniuose tinkluose, miesto erdvėse.
„Ženklas gyvuos tiek, kiek taps mūsų kasdienybės dalimi – pasitinkant turistus, kviečiant investuotojus ar tiesiog didžiuojantis savo miestu, gatve, bendruomene. Tai – ilgalaikės miesto komunikacijos pradžia“, – sako M. Miniotaitė.
Rinkosi į kūrybines dirbtuves
Naujojo Panevėžio ženklo kūrimo procesas, pasak M. Miniotaitės, susidėjo iš kelių etapų.
Surengtos keturios kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo per keturias dešimtis įvairių miesto bendruomenių atstovų. Organizuota vieša internetinė gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo beveik 500 respondentų.
Analizuota, kas panevėžiečiams kelia asociacijas su Panevėžiu, klausiama, kokios spalvos, asmenybės jiems siejasi su Aukštaitijos sostine, kokius šalies ir užsienio miestus mato panašius, kokius regi ateities scenarijus Panevėžiui, kokie praeities, dabarties ir ateities elementai atrodo svarbūs.
„Visu tuo remiantys pozicionavimo strategai kūrė išvadas, kuo Panevėžys ypatingas, o tuomet jau dizaino strategai ieškojo vizualinės išraiškos“, – teigė M. Miniotaitė.
Panevėžį reprezentuoja upė
Kaip pasakoja dizaino studijos „Taktika“ vadovas ir dizaineris Mantas Rimkus,
ilgai ieškota, nuo ko atsispirti kuriant Panevėžiui simbolį – nuo herbo, kitų dalykų.
Bendruomenės diskusijose ryškiausiai iškilo Nevėžio upės motyvas – kaip gyvybės, vienybės ir judėjimo simbolis. Vingiuotos upės simbolis tapo logotipo pagrindu. Jis apjuosia skiemenimis užrašytą miesto pavadinimą.
„Ieškodami tinkamiausio simbolio vis atsigręždavome į tai, ką patys panevėžiečiai įvardijo kaip dalykus, siejamus su miestu. Taip gimė upės idėja. Ji kalba apie veržlumą, dinamiką, ir grafiškai gražus simbolis. Norėjosi, kad tiek miesto pavadinimas, tiek upės simbolis būtų lygiavertės ženklo dalys“, – kalbėjo M. Rimkus.
Upės žydrai nespalvino
Dizaineriams daug lengviau buvo nuspręsti, kokios spalvos tinka pristatyti Aukštaitijos sostinę. Ir senojoje miesto architektūroje, ir Panevėžio herbe vyrauja raudona bei vyšninė.
„Net nekilo klausimų, kad tos spalvos turėtų likti ir naujame Panevėžio ženkle. Upės forma logotipe ir taip atpažįstama, nebuvo būtina ją žymėti žydrai, juolab kad ši spalva asocijuojasi su Klaipėda, todėl ir upės simbolis raudonas“, – aiškino dizaineris.
Ar naujasis Panevėžio ženklas bus efektyvus, svarsto M. Rimkus, priklausys nuo to, kur jis bus naudojamas ir kiek atpažįstamas.
„Progresyviam miestui herbas per daug oficialus simbolis. Norisi šiuolaikiško, pritaikomo ženklo. Jis padeda komunikuoti miestui apie tai, ką jis ir miestiečiai kuria“, – teigia dizaineris.
Ženklas keistas. O kad tas sliekas yra upė reikia nemažai fantazijos. Vargu ar taip mato miestą miestiečiai