Panevėžio rajono atokiame Linkaučių kaime, kur kitados būta dvaro, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minimą gegužės 7-ąją, bus atidengtas paminklinis akmuo žymiai lietuvių tautinio atgimimo veikėjai Felicijai Povickaitei-Bortkevičienei – vienai garsiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos moterų.
Iš šių apylinkių kilusi F. Bortkevičienė – lietuvybės skleidėja, knygnešė, lietuviškų laikraščių leidėja, Seimo narė ir netgi kandidatė į Lietuvos prezidentus. Kilni bajorė, šelpusi visus, kam matė esant reikalinga padėti.
Idėja įamžinti Linkaučiuose gimusios žymios asmenybės atminimą kilo, kai minint jos 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2023-iuosius paskelbė F. Bortkevičienės (1873–1945) metais.
Į Panevėžio rajono merą Antaną Pocių kreipėsi Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė ir Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, ragindamos rajone įamžinti šios iškilios moters atminimą.
F. Bortkevičienės asmenybe Panevėžyje susidomėta maždaug prieš porą dešimtmečių.
Visuomenės atstovų tuomet važinėta po Panevėžio rajoną žinant, kad jame būta net kelių Linkaučių, ir ieškota, kuriuose iš tiesų galėjo gimti ši garsi moteris.
Tikslų atsakymą dėl F. Bortkevičienės gimimo vietos suteikė ilgametis Panevėžio apskrities archyvo vadovas Leonas Kaziukonis.
Jis surado dokumentą, liudijantį, kad F. Bortkevičienės tėvas Juozas Povickis 1869 metais su dvarininku Aleksandru Bobanu buvo sudarę Linkaučių dvaro nuomos sutartį.
Šiame atokiame Krekenavos seniūnijos kaime iki šių dienų išlikusios medinio dvaro liekanos.
Bijojo net mirusios
Apie Lietuvai daug nuveikusią F. Bortkevičienę itin daug istorinės medžiagos nėra.
Būdama 28-erių ištekėjo už inžinieriaus Jono Bortkevičiaus. Vaikų šeima nesusilaukė, o sutuoktinis žmoną įtraukė į lietuvybės atgaivinimo, jos stiprinimo veiklą.
Caro valdymo laikotarpiu, XX a. pradžioje, iki spaudos atgavimo ji rūpinasi lietuviškos spaudos platinimu.
Ir vėliau, jau po lietuviškos spaudos atgavimo, F. Bortkevičienė rūpinosi lietuviškų laikraščių leidimu, rašė į juos, ieškojo lėšų leidybai. Taip pat šelpė nepasiturinčias mokines, rėmė studentus.
1920-aisiais F. Bortkevičienė išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Iš pradžių mandato atsisakiusi, vėliau ji šiame Seime pakeitė mirusį parlamentarą.
Bene labiausiai išgarsėjo, kai 1926-aisiais buvo iškelta dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Taip jai buvo parodytas pasitikėjimas kaip moteriai, padėjusiai pamatus lietuvybės atgavimui, daug nuveikusiai visuomenininkei.
Tuomet į šalies prezidento pareigas pretendavo net dvi damos: Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jauna valstybė, ką tik atšventusi 8-ąsias atkūrimo metines, tokiam moterų atėjimui į valdžią dar nebuvo pasiruošusi – abi tegavo po vieną balsą. Su 50 balsų prezidento rinkimus laimėjo Kazys Grinius.
Mirė F. Bortkevičienė 1945-aisiais.
Okupacinė sovietų valdžia uždraudė viešas laidotuves, o artimųjų atsisveikinimą stebėjo NKVD. Palaidota prie savo sesers Anykščių rajono Troškūnų kapinėse.
