Trečia diena katalikų pasaulis gyvena be savojo ganytojo – popiežiaus Pranciškaus, apie mirtį sakiusio: „Niekas nežino, kada tai įvyks, bet pati mintis, jog mūsų istorijos pabaigoje yra gailestingasis Jėzus, mus ragina turėti tikėjimą ir nekeikti gyvenimo. Viskas bus išgelbėta. Viskas“.
Abu Panevėžio vyskupijos vyskupai – emeritas Jonas Kauneckas ir Linas Vodopjanovas OFM, Romoje studijavę kunigas Vitalijus Kodis bei vienuolė Leonora Kasiulytė į Amžinybę išėjusį popiežių Pranciškų prisimena kaip išskirtinę, drąsią asmenybę.
Visiems įstrigęs ypatingas popiežiaus dėmesys vargšams.
Siekęs būti arčiau žmonių
Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas OFM teigia atkreipęs dėmesį į popiežiaus Pranciškaus siekį būti arčiau žmonių, į ką jis kvietė ir visus dvasininkus.
„Visus mus jis kvietė įsiklausyti į vieni kitų rūpesčius ir lūkesčius, ir netgi nekvietė, o tiesiog reikalavo neatstumti, neskriausti vargšų, rūpintis jais“, – sako vyskupas Linas.
Pasak ganytojo, šiam popiežiui rūpėjo senyvi žmonės, tad jis įvedė bažnytinę vyresnių žmonių šventę. Ji švenčiama liepos 26-ąją minint Mergelės Marijos tėvus, o Jėzaus Kristaus senelius Oną ir Joakimą.
„Deja, pasaulyje pasigirsta nuostatų, kad senieji nieko nebekuria, tad nebeduoda ir jokios naudos. O štai popiežius kaip tik atkreipė dėmesį į jų svarbą“, – pabrėžė vysk. L. Vodopjanovas.
„Tai labai drąsus popiežius, nebijojęs eiti prieš srovę, nepabūgęs ištarti tiesos žodžių, kurių daugelis net nepajėgėme suprasti, tačiau neabejoju, kad suprasime ateityje.”
V. Kodis
Ganytojas pasidžiaugė, jog jam yra tekę kelis kartus būti netoli popiežiaus per audiencijas Vatikane. O sykį jam, vyskupui pranciškonų kongregacijos vienuoliui, suteikta galimybė vienuolių vardu pasveikinti popiežių. Jo artumą vyskupui Linui teko patirti ir šiam lankantis Lietuvoje.
„Man įstrigo popiežiaus Pranciškaus dėmesys kiekvienam žmogui. Per televizorių mačiau, kaip popiežiui Pranciškui nuvykus į dabar nebepamenu kurią šalį, važiuojant gatve pasibaidžius jo kortežą lydėjusiam žirgui ir nukritus raiteliui, popiežius sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir paėjėjo paklausti, ar raitelis nesusižeidė“, – pasakoja vyskupas.
Anot jo, ir šis pavyzdys rodo, kad popiežiui mes visi tikrai rūpėjome.
Sielojęsis dėl pasaulio
Panevėžio vyskupijos vyskupą emeritą Joną Kaunecką su popiežiumi Pranciškumi sieja tai, kad būtent šis ganytojas jį išleido į pensiją.
„Sulaukęs 75-erių, prašymą paskelbti mane vyskupu emeritu buvau įteikęs popiežiui Benediktui XVI. Tačiau, nespėjęs jo patvirtinti, popiežius atsistatydino. Tad dokumentą pasirašė naujai išrinktas popiežius Pranciškus“, – pasakojo J. Kauneckas.
Vyskupas pabrėžė, jog jam ypač įstrigęs popiežiaus Pranciškaus rūpestis dėl į prarają žengiančio pasaulio, taip pat dėl Europos ateities.
Jis pacitavo šio popiežiaus kalbą, sakytą jam įteikiant Karolio Didžiojo premiją, skiriamą už ypatingus nuopelnus Europos idėjai ir vienybei.
„Kas tau atsitiko, humanistine Europa, žmogaus teisių, demokratijos ir laisvės gynėja? Kas tau atsitiko, Europa, poetų, filosofų, menininkų, muzikų ir rašytojų žeme? Kas tau atsitiko, Europa, tautų motina, motina didžiųjų žmonių, gyvybės kaina gynusių savo brolių orumą?“ – citavo popiežių vyskupas J. Kauneckas.
Po šių klausimų nuskambėjo popiežiaus Pranciškaus išsakytas rūpestis dėl nebekuriamų šeimų, dėl to, kad žmonėms turėti vaikų tapo nebe džiaugsmu ir laime, o rūpesčiu ir vargu, susirūpinimas perdėtu žmonių individualizmu, nesirūpinimu vienų kitais.
Popiežius laikė už rankos
„Esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau šis popiežius bus paskelbtas palaimintuoju, o vėliau – ir šventuoju“, – teigia Panevėžyje esančio Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyno sesuo Leonora Kasiulytė.
Vienuolė Leonora sako neabejojanti mirusio popiežiaus Pranciškaus šventumu, tad maldose bei mąstymuose jau dabar kreipiasi į jį kaip į šventąjį.
Vienuolė džiaugiasi, kad jai, septynerius metus Romoje gilinusiai tikėjimo žinias, ne tik teko matyti popiežių Pranciškų, klausytis jo, bet ir justi jo prisilietimą.
„Esu mūsų kongregacijos įkūrėjos Marijos Rusteikaitės bylos, kuria siekiama paskelbti ją palaimintąja, postulatorė. Mano užduotis – kad remiantis bylos medžiaga būtų įrodytas sesers Marijos šventumas. Kartu su kitais postulatoriais buvome priimti popiežiaus Pranciškaus. To priėmimo neužmiršiu visą gyvenimą“, – pasakoja sesuo L. Kasiulytė.
Ji mena tąsyk popiežių paėmus ją už rankos.
„Manąją ranką popiežius laikė turbūt tik kelias sekundes, o man tai prilygo amžinybei. Netgi pamenu, kad ištraukiau ranką, pakėliau ją prie kaktos, taip prašydama Šventojo Tėvo palaiminimo. Ir jį gavau“, – džiaugiasi vienuolė.
Ji sako popiežių Pranciškų prisiminsianti kaip vargšų advokatą, nuolat pabrėždavusį, kad tai jie yra bažnyčios turtas.
Seseriai Leonorai įstrigę ir popiežiaus žodžiai, kad kiekvienas esame pašaukti šventumui ir kad galime tokie būti.
O ar esame tokie, ar atsiliepiame į tokį šaukimą, priklauso nuo pačių pasirinkimo.
Dėl to, kad pasaulis neteko popiežiaus Pranciškaus, L. Kasiulytė sako anaiptol neliūdinti, o vien besidžiaugianti, kad buvo toks nuostabus popiežius.
„Popiežius baigė žemiškas kančias ir jo gyvenimo tikslas pasiektas – jis priimtas Dievo prieglobstin, regi jo veidą“, – sako vienuolė.
Peržengęs ribas
Panevėžio vyskupijos kancleris, kunigas Vitalijus Kodis tęsti teologijos studijų į Romą išvyko tais pačiais – 2013-aisiais, kai į Šventojo Petro sostą sėdosi popiežius Pranciškus.
O susitikti su popiežiumi jam teko tapus kunigo Alfonso Lipniūno bylos postulatoriumi.
„Gavau popiežiaus palaiminimą. Iš arti pamatytas popiežius Pranciškus man paliko tikrai šilto žmogaus įspūdį“, – sako kunigas.
Kunigas Vitalijus teigia ir pats neabejojantis, ir kitiems pataria neabejoti, kad popiežius Pranciškus ir kalbėjo, ir veikė Šventosios Dvasios įkvėptas.
„Tai labai drąsus popiežius, nebijojęs eiti prieš srovę, nepabūgęs ištarti tiesos žodžių, kurių daugelis net nepajėgėme suprasti, tačiau neabejoju, kad suprasime ateityje”, – pabrėžė V. Kodis.
Dvasininkas pripažino, jog ir jam itin įstrigęs mirusio popiežiaus dėmesys vargšams, pabrėžtiniai raginimai neatstumti jų, nežeminti vargšų orumo.
„Kad popiežius Pranciškus griežtai nesilaikė nustatyto protokolo ir, taip sakant, peržengdavo jam priskirtas ribas, man liudija ir paskutinis jo pasirodymas per šiųmetes Velykas. Pats to nemačiau, bet girdėjau Lietuvos atstovę prie Šventojo Sosto Sigitą Maslauskaitę pasakojant, kad papamobiliu apvažiavęs Šventojo Petro aikštėje susirinkusią minią, popiežius, neabejoju, jo paties prašymu, buvo išvežtas už Vatikano ribų, jau į Romos miestą ir ten laimino žmones“, – sako kunigas V. Kodis.
Jis pasvarstė, kad galbūt nuojauta, gal Šventoji Dvasia patarė popiežiui būtent taip atsisveikinti su ganomaisiais.
