Didįjį penktadienį, kurį katalikiškasis pasaulis įvardijęs Kristaus kančios diena, per Panevėžį nusidriekia net du Kryžiaus keliai.
Vienas jų tikinčiuosius dieną sukviečia į Berčiūnų pušyną, kitas vėlyvą vakarą – į miesto Senvagę.
Berčiūnuose ir Senvagėje
Kryžiaus kelią sudaro 14 stočių, kartais ir 15-a, skirtų Kristaus kančios ir prisikėlimo apmąstymui.
Einant ir meldžiantis apmąstomas visas Kristaus kelias ir jo auka – nuo nuteisimo nukryžiavimu iki paties nukryžiavimo, nuėmimo nuo kryžiaus ir palaidojimo.
Jau daugiau nei tris dešimtmečius Didįjį penktadienį minia tikinčiųjų susirenka į Kryžiaus kelią Berčiūnuose.
Pirmą kartą juo eita dar 1994 metais.
Šis kelias jungia naują Tautos kankinių ir senąją, sovietmečiu susprogdintą, bažnyčias.
Jame įrengta 15-a stočių, tačiau stojama prie 14-os.
Prie penkioliktosios sustojama, kai šis kelias einamas birželio 13-ąją, prisimenant sovietinę agresiją ir Lietuvos žmonių trėmimus į atšiauriausius rusijos regionus.
Nuo 2015 metų Kryžiaus kančios kelias su pertraukomis einamas ir pačioje miesto širdyje, Senvagėje.
Unikali galimybė panevėžiečiams
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pasakoja, kad Didįjį penktadienį Kryžiaus kelią tikintieji eina savo bažnyčiose, kai kur šventoriuose, o kai kur – viešosiose erdvėse.
Panevėžiečiai turi unikalią galimybę dalyvauti Kryžiaus kelyje net dviejose viešosiose vietose.
„Turime gražų dalyką – Berčiūnus, kur stovi labai gražios meniškos Kryžiaus kelio stotys. Ir Panevėžyje yra graži erdvė, Senvagė, kurioje kelintus metus vyksta Kryžiaus kelias“, – sako vyskupas.
Jis svarsto, kad nedirbantys žmonės dieną mieliau aplanko Berčiūnus, o dirbantieji Didįjį penktadienį melstis renkasi vakare Senvagėje.
Joje Kryžiaus kelio procesija nusidrieks ir šį vakarą, 20 valandą, o Berčiūnuose – vidurdienį. Pats vyskupas planuoja dalyvauti abiejose Kryžiaus kelio procesijose.
Pasak L. Vodopjanovo, Kryžiaus kelio stočių apmąstymo tradicija – labai sena. Einant prisimenama, ką Viešpats už mus visus atidavė.
Tamsą nušvies kryžius
Ne vienerius metus Senvagėje buvo einamas teatralizuotas Kryžiaus kelias su daugybe personažų – romėnų karių, žirgais ir pan.
Kryžiaus kelio istoriją vaizduodavo miesto aktoriai. Tam buvo įrengta net speciali traukiama scena. 2017 metais priminta ne tik Kristaus kančia, bet ir papasakota palaimintojo Teofiliaus Matulionio kančios istorija. Tais metais pirmą kartą Lietuvoje giedota pašlovinimo giesmė kryžiui.
Didįjį penktadienį procesiją Senvagėje organizuojantis Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas dr. Romualdas Zdanys sako, kad šiemet panevėžiečiai dalyvaus įprastame Kryžiaus kelyje.
Viena priežasčių, kodėl atsisakyta teatralizuoti renginio, pasak dvasininko, techninės detalės.
Tačiau kaip ir keletą metų anksčiau, ir šio penktadienio vakarą tamsą perskros Senvagės šlaite šviečianti Kryžiaus instaliacija.
Klebono pastebėjimu, Kryžiaus kelias Senvagėje sutraukia nemažą būrį panevėžiečių.
Prisikėlimo laukimas
Tikintiesiems labai svarbi visa Didžioji savaitė prieš Velykas.
Pasak Panevėžio vyskupo L. Vodopjanovo, Didįjį penktadienį šv. Mišios neaukojamos. Vyksta tik Kryžiaus išaukštinimo pamaldos su Dievo žodžio liturgija, skaitiniais, Kristaus kančios skaitymu. Pasak vyskupo, Didįjį penktadienį viso pasaulio tikintieji vienijasi su kenčiančiais, persekiojamaisiais, tačiau ypač vienijamasi su Šventosios Žemės krikščionimis – per pamaldas renkama rinkliava perduodama jiems.
Didįjį penktadienį laikomasi griežto pasninko. Valgoma labai kukliai be jokių iškilmingų patiekalų, mėsos.
„Valgiai labai kuklūs prisimenant Jėzaus kančią ir mirtį“, – primena vyskupas.
Labai svarbus ir Didysis ketvirtadienis.
Tądien, pasak dvasininko, švenčiama kunigystė.
„Kunigo gyvenime dvi dienos labai svarbios. Tai – kunigystės šventimų diena ir Didysis ketvirtadienis, kai Kristus įsteigė kunigystę“, – pasakoja vysk. L. Vodopjanovas.
Tą vakarą vyksta ir Paskutinės vakarienės Mišios, kai prisimenama, kad Jėzus pasiliko su mumis duonos ir vyno pavidalu.
Ketvirtadienį bažnyčiose nutilo ir varpai. Jie vėl suskambės tik šeštadienį Velyknakčio pamaldose.
Tai bene pačios ilgiausios apeigos katalikų liturgijoje. Jų metu šventinama ugnis, vanduo.
