Panevėžio švietimo bendruomenę pasivijo demografinės krizės pasekmės.
Miesto mokykloms ateinančiais mokslo metais nebeleidžiama formuoti daugiau kaip trijų pirmųjų klasių komplektų, o tai reiškia, kad daliai pedagogų gresia darbo paieškos.
Visgi švietimo strategai ramina, kad tokie pokyčiai – galimybė kalbėti apie švietimo kokybę.
Šiemet Panevėžio savivaldybė nebeskelbia, kiek prašymų mokytis pirmoje klasėje pateikta į konkrečią mokyklą.
Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, tokios statistikos nuspręsta neviešinti dėl to, kad dalis tėvų prašymus priimti į pirmą klasę teikė ne tik centralizuotai – į Švietimo skyrių, bet ir tiesiogiai į mokyklas, kurios pačios organizuoja priėmimą – K. Paltaroko, V. Žemkalnio, V. Mikalausko menų gimnazijas, A. Lipniūno, „Saulėtekio“ progimnazijas.
Tačiau vis tiek matyti, kad demografinė situacija nedžiugina – Panevėžio mokyklose, į kurias priimama centralizuotai, pageidavo mokytis 516 pirmokų.
Skaičiuojant ir su mokyklomis, kurios vykdė priėmimą savarankiškai, pirmą kartą šį rugsėjį klasių duris turėtų praverti apie 750 pirmokų.
Praėjusiais metais pirmų klasių mokinių Panevėžyje buvo gerokai daugiau – 939.
„Jau pernai vaikų darželiai pajuto drastišką vaikų mažėjimą, o šiemet jį pajus ir mokyklos. Kasmet į jas susirenka apie šimtu pirmokų, o tai yra maždaug 4 klasėmis, mažiau. Situaciją kiek gelbsti Panevėžio rajono vaikai“, – pripažįsta S. Sėrikovienė.
Visą straipsnį skaitykite balandžio 16 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Jau seniai kalba, kad iš vokietijos atsikelsiantis kariškių bataljonas su šeimomis ,ten bus ir juodaodžių šeimų. Ką darysit su jų vaikais.? Lietuvoj jiems reikės ir butų ir mokyklų ir kt.