Kaimuose mažėja ne tik švietimo įstaigų, bibliotekų, pašto skyrių, bet ir medicinos punktų. Jau nuo gegužės tokie užvers duris Trakiškyje ir Miežiškiuose. Artimiausiu metu medicinos punkto neliks ir Ėriškiuose.
Gyventojai raminami, kad be medicinos paslaugų neliks – dabar jas gaus savo namuose.
Panevėžio rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Renata Valantinienė teigė, kad ir dabar didžioji dalis kaimų gyventojų jiems reikalingas sveikatos paslaugas gauna namuose, todėl išlaikyti tuščius medicinos punktus neracionalu.
Jos duomenimis, praėjusiais metais Trakiškio ir Miežiškių gyventojams buvo suteiktos 642 medicinos paslaugos, iš kurių 591 – pacientų namuose.
Miežiškių medicinos punkte praėjusiais metais apsilankė vos 50, o Trakiškio – 31 pacientas, už jiems suteiktas paslaugas sumokėta iš Privalomojo sveikatos fondo lėšų.
„Atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, siekiama pertvarkyti medicinos punktus. Gyventojai dėl šių pokyčių nenukentės. Jiems ir toliau medicinos paslaugos bus teikiamos poliklinikoje ir pacientų namuose, taip užtikrinant paslaugų prieinamumą ir racionalų lėšų panaudojimą. Nelieka tik pačių patalpų, o paslaugas žmonės gaus savo namuose“, – pabrėžė R. Valantinienė.
Pasak jos, kas bus daroma su rajono Savivaldybei priklausančiomis ištuštėjusiomis patalpomis, dar nebuvo svarstoma.
Patogiau pacientui
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė patvirtino: medicinos punktai Miežiškiuose ir Trakiškyje dirba paskutinį mėnesį.
Anot jos, apie šiuos pokyčius su bendruomenėmis jau buvo kalbama nuo rudens, tad niekam tai nebus staigmena.
„Visi suprato pokyčių reikalingumą. Mes su savo medicinos punktais esame kaip kokie mohikanai Lietuvoje – praktiškai niekur tokių punktų nebėra. Tai atgyvena. Dabar daugelis medicinos paslaugų keliasi į pacientų namus. Kaip ir priklauso, medicinos specialistų komanda važinės į pacientų namus“, – pasakojo N. Šinkūnienė.
Direktorės teigimu, gyventojai dėl to nepatirs nepatogumų.
Atvirkščiai, patiems nebereikės vykti į medicinos punktą, o ir juos aptarnaus tos pačios slaugytojos kaip ir iki šiol.
Tiesa, pripažino N. Šinkūnienė, Trakiškyje dirbanti felčerė jau norėtų išeiti į pensiją, bet vietoj jos numatyta skirti kitą slaugytoją.
„Žaizdų perrišimai, vaistų leidimas, lašinės pastatymas, kraujo paėmimas – viską, ką slaugytojos darydavo medicinos punkte, tą patį darys ir paciento namuose. Jei reikės, pacientas gaus kineziterapijos ar kitas paslaugas, kurios priklauso ir bus paskirtos šeimos gydytojo. Pacientui bus netgi patogiau“, – tikino N. Šinkūnienė.
Pasak direktorės, pagerės ir slaugytojų darbo sąlygos.
Mat ne kartą sulaukta nusiskundimų, kad žiemą medicinos punktuose šąla ne tik trumpam į juos užsukę pacientai, bet ir slaugytojai.
Poliklinika jau yra įsigijusi šešis naujus automobilius, kuriais į pacientų namus vyksta slaugytojai bei kiti medicinos darbuotojai.
„Trakiškyje ir Miežiškiuose pačios slaugytojos prašėsi būti paleidžiamos. Žiemą šalta sėdėti, o žmonių nėra. Suprantu, kad kaimo žmonės, ypač vyresnio amžiaus, baiminasi, jog uždarius medicinos punktus jiems taps neprieinama ir medicina, bet taip tikrai nėra“, – kalbėjo poliklinikos direktorė.
Kol bus reikalingi
Kitas etapas bus Ėriškių medicinos punkto uždarymas.
Pasak N. Šinkūnienės, šie pokyčiai taip pat neišvengiami, nes ir Ėriškiuose į medicinos punktą ateina labai mažai žmonių.
Tačiau dėl Ėriškių medicinos punkto situacija keblesnė.
Šis punktas suremontuotas pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tad bent penkerius metus negalima keisti pastato paskirties.
„Puikios patalpos, bet jos praktiškai nenaudojamos, o nieko kol kas negalime padaryti. Su bendruomene ir pati jau du kartus kalbėjau šiuo klausimu, tokiems pokyčiams jie taip pat neprieštarauja, tereikia sulaukti laiko, kai baigsis tas penkerių metų laikotarpis“, – sakė N. Šinkūnienė.
Uždarius medicinos punktą ir Ėriškiuose, visame rajone jų liks vos du – Upytėje ir Velžyje.
Nors buvo laikai, kai visame Panevėžio rajone veikė net 35 medicinos punktai.
Kaip teigė poliklinikos direktorė, kol kas Velžio ir Upytės medicinos punktų nenumatoma reformuoti.
„Velžys yra labai didelė gyvenvietė, todėl ir punktas ten atlieka svarbią funkciją. Čia dirba ir odontologė. Upytėje gyventojai irgi gana dažnai lankosi medicinos punkte. Kol punktai bus reikalingi gyventojams, tol jie ir veiks“, – patikino N. Šinkūnienė.
Pokyčių laukia neramiai
Trakiškio gyventojų bendruomenės pirmininkė Jolanta Silgienė patvirtino, jog rajone suplanuota medicinos pertvarka buvo aptarta su bendruomenių atstovais.
Nors rajono Savivaldybė patikino, kad uždarius medicinos punktus paslaugos toliau bus teikiamos pacientams namuose, J. Silgienė pripažįsta: kaimo žmonės dėl to saugiai nesijaučia.
„Medicinos punktas kaime buvo labai gerai. Ar vaistų ateidavo susileisti, ar kam pakilus spaudimui pagalbos prireikdavo. Buvome informuoti, kad slaugytojos važinės į namus. Bėda, kad Trakiškio felčerė išeina į pensiją ir bus skirtas kitas žmogus. Visiems rūpi, kaip greitai tos pagalbos sulauks. Ar galės greitai prisišaukti slaugytoją, važinėjančią iš miesto? Viena, kai medikas yra vietoje, bet jei reiks registruotis, kad slaugytoją pasikviestum, nežinau, ar bus gerai. Pokyčiai sutinkami su nerimu“, – kalbėjo J. Silgienė.
Rinktis negalėjo
Miežiškių gyventojų bendruomenės pirmininkė Jūratė Kuzminienė teigė, kad miežiškėnai visuomet siekė išsaugoti savo medicinos punktą, tačiau jų norų niekas nepaisė.
„Gyventojai niekuomet nesutiko su uždarymu – mūsų niekas net neatsiklausė. Buvo susitikimas su poliklinikos vadovybe, kuri paaiškino apie naują tvarką ir tokios pertvarkos reikalingumą, neva dėl kelių valandų per savaitę netikslinga išlaikyti medicinos punktą, tas pačias paslaugas galima teikti namuose. Tačiau mūsų nuomonės neklausė, buvome tik supažindinti su faktu“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, į medicinos punktą gyventojai galėdavo ateiti pasimatuoti spaudimo ar tiesiog paprašyti parduoti vaistų nuo galvos skausmo.
„Mums buvo paaiškinta, kad felčeris galės atlikti tik tas procedūras, kurias išrašys šeimos gydytojas. Būdavo, kad reikia susileisti vitaminą B, užtekdavo ateiti pas felčerę ir ji tą padarydavo, dabar neva to nebegalima daryti, išskyrus atvejus, kai šią procedūrą paskirs gydytojas“, – kalbėjo J. Kuzminienė.
Bendruomenės pirmininkės teigimu, išties liūdna, kad medicina kaimo vietovėse sparčiai tolsta nuo žmonių.
Dar prieš keletą metų Miežiškių medicinos punkte dirbdavo ne tik felčerė, bet ir šeimos gydytoja. Vietiniams buvo be galo patogu, nes nereikėdavo važiuoti į miestą.
Palaipsniui šeimos gydytojai buvo mažinamas darbo krūvis, kol etato visai nebeliko.
„Paskui pradėjo ir felčerės etatą mažinti. O dabar nebelieka ir pačių medicinos punktų, nes, kaip mums argumentavo, labai trūksta medikų. Medicina tolsta nuo kaimo gyventojų“, – apgailestauja J. Kuzminienė.
