Skaitytojo pasiūlyta tema
Itin intensyvaus eismo Pramonės gatvė, kurioje susitelkusios didžiosios miesto pramonės įmonės, kelia siaubą jų darbuotojams.
Keturių eismo juostų gatvės ilgoje atkarpoje nesant pėsčiųjų perėjos, būriai panevėžiečių rizikuoja bandydami į kitą pusę perbėgti nepavyti automobilių.
Per kliūtis
Panevėžio pakrašty besidriekianti Pramonės gatvė išsiskiria pramonės įmonių gausa. Joje įsikūrę vieni didžiausi mieste darbdavių – bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“, „Tavijuta“, „Kriautė“, „Norac“, „Specagra“, „Stadus“, „Aurida“.
Jose dirbančiųjų gretos skaičiuojamos tūkstančiais.
Visgi itin judrioje keturių juostų gatvėje, kur leidžiamas greitis 70 kilometrų per valandą, nėra nė vienos perėjos nuo pat J. Janonio gatvės žiedo iki Pušaloto gatvės.
Miesto autobusais atvažiavusiems darbuotojams tenka intensyvaus eismo gatvę kirsti draudžiamoje vietoje.
Remontui uždarius Pušaloto gatvės atkarpą, Pramonės gatvėje eismo srautas gerokai išaugo, tad pėstiesiems ją pereiti tapo dar rizikingiau.
„Baigus darbą tenka eiti į stotelę kitoje gatvės pusėje, o perėjos nėra! Keturių juostų gatvė – jei nėra mašinų iš vienos pusės, tai pasipila iš kitos. Gali ir 10 minučių prastovėti laukdamas, kol perbėgsi gatvę, o jeigu policija pamatytų, dar ir baudą tektų susimokėti. Pereiti gatvę ten tikrai labai ekstremalu“, – pasakojo vienoje iš Pramonės gatvės įmonių dirbanti Rima.
Panevėžietės teigimu, dabar, kai rekonstruoti uždaryta dalis Pušaloto gatvės ir automobilių srautai Pramonės gatve ypač suintensyvėjo, eiti per gatvę dar baisiau.
Jos nuomone, ir autobusų sustojimo vietoje pėsčiasis negali jaustis saugus – Pramonės gatvėje, kur išlipa daugiausia žmonių, net nėra jokios priedangos laukiantiems keleiviams.
„Dar gerai, kad žmonės iš kažkur medinį suolelį po vienišu krūmu pastatė, tai bent trumpam pritūpti gali. Nėra jokios būdelės, priedangos, stogelio, tad laukiantieji autobuso ir visokias oro stichijas patiria – lietų, sniegą ir žvarbų vėją. Tai didžiulis Pramonės gatvės skaudulys“, – tvirtina Rima.
Dovana Savivaldybei
Vieno didžiausių miesto darbdavių Pramonės gatvėje įsikūrusios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas teigė, kad šiuo klausimu jau ne kartą buvo kalbėta ir su Panevėžio miesto savivaldybės administracija.
„Schmitz Cargobull Baltic“ pati ėmėsi iniciatyvos ir parengė pėsčiųjų perėjos įrengimo projektą, kurį dar pernai padovanojo Savivaldybei.
Projekte numatyta įrengti ne tik šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, bet ir autobusų stotelę.
„Labai svarbu sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai pasiekti savo darbo vietą, o iš jos – namus. Nuo stotelės iki pėsčiųjų perėjos – nemenkas atstumas, tad natūralu, kad žmonės tokio didžiulio rato nedaro ir kerta gatvę kur arčiau. Pėsčiųjų perėjos čia reikėjo jau anksčiau“, – teigė R. Petrauskas.
Jo nuomone, problema ir tai, kad greitis Pramonės gatvėje – 70 kilometrų per valandą, o autobusas, nusileidęs nuo viaduko, sustoja tiesiog gatvėje, nes nėra nei įvažos, nei stotelės.
„Kai automobiliai lekia didžiuliu greičiu, autobusams čia sustoti nėra saugu. Todėl padarėme kiek daugiau darbų apimantį projektą – šviesoforo, pėsčiųjų perėjos bei autobusų stotelės įrengimą“, – kalbėjo R. Petrauskas.

Savo jau pridėjo
Nors Panevėžio savivaldybė dovaną priėmė, projektas kol kas neįgyvendinamas.
Kaip teigė R. Petrauskas, iš Savivaldybės jie išgirdę, kad darbai pasistūmėtų, jei prie jų įgyvendinimo finansiškai prisidėtų ir verslas.
„Savivaldybės pozicija, kad verslas turėtų prisidėti, bet tą logiką labai sunku paaiškinti mūsų savininkams. Mums, vokiečių kapitalo įmonei, sunku suprasti, kodėl įmonė turėtų investuoti į miesto infrastruktūros atnaujinimą. Mes ir taip prisidedame mokėdami nemažus mokesčius, kurie papildo miesto biudžetą. Projekto parengimas irgi kainavo, manome, kad savo indėlį tikrai įdėjome“, – teigė R. Petrauskas.
„Schmitz Cargobull Baltic“ generalinio direktoriaus teigimu, ne verslo įmonių darbas yra įrengti šviesoforus ir pėsčiųjų perėjas.
„Turime pavyzdžių, kad kitose gatvėse, kur taip pat buvo nesaugu darbuotojams, šios problemos kažkaip išspręstos. Savivaldybė argumentavo savo delsimą, kad ta vieta nėra juodųjų dėmių sąraše. Palinkėčiau, kad tokia ir niekada netaptų. Jau sutarėme, kad organizuosime dar vieną susitikimą Savivaldybėje, žiūrėsime, ką galime padaryti. Tikiuosi, kad šįkart pokalbis bus konstruktyvus“, – sakė R. Petrauskas.
Laukia verslo indėlio
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Loreta Babilauskienė teigia, kad Savivaldybė rūpinasi saugaus eismo sąlygų užtikrinimu bei eismo organizavimu mieste pagal turimas lėšas.
Prioritetas skiriamas eismo saugumo problemoms šalinti pavojingiausiose vietose.
„Eismo sąlygos ties „Schmitz Cargobull Baltic“ panašios kaip ir kitose šios kategorijos miesto gatvėse, urbanizuotose teritorijose, ši vieta nepatenka į juodųjų dėmių sąrašą. Taip pat prioritetas teikiamas inžinerinių eismo saugumą gerinančių priemonių diegimui nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose atliekant gatvių remonto darbus. Todėl Pramonės gatvėje įrengti šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją, skiriant papildomas investicijas iš biudžeto, nėra galimybių“, – aiškino L. Babilauskienė.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, Pramonės gatvėje neužtenka tik nubraižyti baltų zebro linijų ir pastatyti kelio ženklo, kad tai pėsčiųjų perėja.
Tai B1 kategorijos gatvė, kurioje leistinas greitis 70 km per valandą, o tokioje gali būti įrengiama tik šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja.
Skaičiuojama, kad šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos bei įvažos autobusams sustoti įrengimas galėtų kainuoti apie 150 tūkst. eurų. Tik šviesoforo ir pėsčiųjų perėjos – 30 tūkst. eurų.
Dėl šių darbų finansavimo Savivaldybė kreipėsi į užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“, tačiau lėšų negauta.
Šių metų kovą Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vyko Savivaldybės vadovų susitikimas su miesto verslo bendruomene, kuriame buvo diskutuojamas ir pėsčiųjų perėjos Pramonės gatvėje klausimas.
„Schmitz Cargobull Baltic“ buvo pasiūlyta prisidėti prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos įrengimo. Bendrovė žadėjo šį pasiūlymą apsvarstyti, bet iki šios dienos atsakymo dar nesame gavę. Gavę teigiamą atsakymą iš verslo dėl prisidėjimo svarstytume galimybę dėl šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos įrengimo“, – sakė L. Babilauskienė.



O kas pasirupins 7 marsruto autobusu vairuotojais, kurie esant intensyviam eismui ir leistinam greiciui 70km/h o istikro apie 90km/h is Tiekimo gatves turi atlikti kairy posuki? Juk jie rizikuoja ne tik savo, bet ir keleiviu sveikata o gal net gyvybe. Gal reiketu minimoje atkarpoje sumazinti leistina greiti?
Tegul lašą požeminę perėją. Ir žmonėm bus geriau ir automobiliams, nes daryti perėją tokioje vietoje yra baisus automobilių eismo stabdymas ir galbūt net avarinių situacijų sukėlimas. Vis gi greitis 70 ir 4 juostos. Perėja yra nesąmonė.