Jau netrukus Krekenavos regioniniame parke lankytojus pasitiks neįprastas ir vienintelis toks Lietuvoje pažintinis takas. Jis skirtas senosioms tautos tradicijoms.
„Patarlių take“ užrašyta dešimt mažiau girdėtų ir vartojamų patarlių, o pasidairius taps aišku, kodėl kiekviena jų pritaikyta konkrečiai vietai.
Unikalus takas
Pasakojama, kad mūsų protėviai dažnai kalbėjo patarlėmis ir priežodžiais.
Per ilgus šimtmečius lietuviai sukaupė gausybę iš lūpų į lūpas plintančių taiklių posakių, kuriuose atsispindi liaudis išmintis, užkoduotos gyvenimiškos tiesos, patarimai, pamokymai ir pan.
Skambios ir vaizdingos patarlės pagyvina pašnekesius ir suteikia kalbai žaismingumo.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė sako, kad ir parko viena misijų yra populiarinti etnokultūrą.
„Tad kodėl gi ne patarlės? Jos labai įdomios, skambios ir pamokančios“, – teigia A. Kavaliauskienė.
Be to, anot jos, šalyje nėra joms skirto pažintinio tako. Manoma, kad jo unikalumas sudomins po Lietuvą keliaujančius turistus.
Užrašyta ir Brailio raštu
A. Kavaliauskienė neslepia: vietos tokiam takui ieškota ilgokai. Galiausiai apsispręsta pasirinkti pušyną, nuo seno pamėgtą krekenaviečių. Už šio tako prasideda populiarus Nevėžio slėnio pažintinis takas.
„Lankytojai galės aplankyti du takus iš karto: vienas gamtinis, kitas kultūrinis“, – sako patarėja.
„Patarlių takas“ prasideda Gringalių miško pakraštyje, tuoj už Krekenavos ir yra tarsi miestelio Švenčiūliškių gatvės tęsinys.
Maždaug kilometro atkarpoje pagal miško taką ant vaizdingų stendų užrašyta dešimt lietuvių liaudies patarlių. Jos užrašytos ir Brailio raštu.
Ieškojo įdomesnių
Anot A. Kavaliauskienės, pradžioje bandyta ieškoti aukštaitiškų patarlių, būdingų šiam kraštui.
Visgi nelabai rasta medžiagos, leidžiančios atskirti, kad konkreti patarlė sukurta konkrečiame regione.
Patarles rinko Krekenavos regioninio parko darbuotojai, į pagalbą buvo pasitelkta ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Jūratė Garnelienė.
„Rinkome patarles, kurios būtų įdomesnės ir mažiau vartojamos, kurių jaunimas gal net nėra girdėjęs“, – pasakoja A. Kavaliauskienė.
Tarkime, „juodos varnos nei nuplausi, nei numazgosi“.
Be to, pasirinktos patarlės susijusios su mišku, gyvūnais, augalais, medžiais – gamta.
O pats takas prasideda visiems įprasta, tačiau labai tinkančia patarle: „bijai vilko – neik į mišką“.
Lentelės su patarlėmis pastatytos ne atsitiktinėse vietose.
Pėdinant pažintiniu taku siūloma atkreipti dėmesį į aplinką. Taip paaiškės, kodėl konkrečiai patarlei parinkta vieta. Pavyzdžiui, patarlė „vieni dygsta, kiti nyksta“ užrašyta prie sunykusio medžio. „Ramus vanduo krantus griauna“ – prie upelio, kur matyti išgriuvęs kelias.
Vietomis teks ir atidžiau pasidairyti. Tarkime, prie patarlės „skridęs sakalas tūpė kaip vabalas“.
Lankytojus traukia gamta
Be naujojo pažintinio tako, Krekenavos regioniniame parke yra dar keturi: Pojūčių, Girinio, Nevėžio slėnio pažintinis ir Miško.
„Pažintiniai takai labai populiarūs. Dabar sunku lankytojus prisikviesti į vidaus ekspozicijas. Žmonės nori daugiau vaikščioti, būti gamtoje“, – pastebi A. Kavaliauskienė.
Prie apžvalgos bokšto Krekenavoje, Bakainių piliakalnio, Nevėžio slėnio pažintiniame take įrengti lankytojų skaičiuotuvai.
Remiantis praėjusių metų monitoringo duomenimis, Nevėžio slėnio pažintiniame take apsilankė 14 851 lankytojas.
Į apžvalgos bokštą pernai įkopė daugiau nei 48 tūkst. lankytojų ir kasmet šis skaičius auga. Šalia esantį Pojūčių taką aplankė apie 50 000 lankytojų.
Bakainių piliakalnis sulaukė 4 716 lankytojų, o pats parko lankytojų centras – 6 007.
Piniginių neskuba atverti
Nors užsukančiųjų į Krekenavos regioninį parką srautas neatrodo menkas, pernai iš lankytojų bilieto pavyko surinkti vos 1 491 eurą.
Šis mokestis yra savanoriškas.
A. Kavaliauskienės teigimu, šiemet apžvalgos bokšto lankytojų gali laukti naujiena.
Jei pritartų Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri tvirtina įkainius, užlipimas į bokštą jau kainuotų 1 eurą.
Šalia įėjimo būtų įrengtas specialus terminalas.
Pasak patarėjos, šios lėšos labai svarbios, nes bokšto techninė priežiūra kainuoja.
Tokius lankytojų pamėgtus objektus apmokestina ir kiti parkai.
Aplankyti populiarųjį Lajų taką Anykščiuose suaugusiam žmogui kainuoja 5 eurus. Planuojama įrengti terminalą ir aukščiausiame šalies apžvalgos bokšte Birštone.
