Komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovei Loretai Masiliūnienei mero postą patikėję rinkėjai jos konkurentui konservatoriui Ignui Gaižiūnui nė vienoje rinkimų apylinkėje neleido nė priartėti prie varžovės. Rinkimus pralaimėjęs Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis registruotas miesto Tarybos opozicijos atstovas sako nesunkiai susirasiantis darbą.
Panevėžys pasirinko. Aukštaitijos sostinės vairą laikys mero rinkimus solidžia persvara laimėjusi komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovė Loreta Masiliūnienė.
Jos kadencija tęsis porą metų, iki 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų.
Rinkimų kovoje dėl Aukštaitijos sostinės mero regalijų su „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidate varžęsis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Ignas Gaižiūnas nuo konkurentės atsiliko surinkęs kone triskart mažiau rinkėjų balsų.
Panevėžio miesto tarybos opozicijoje tik tris vietas teturinčios TS-LKD atstovui labiau priartėti prie varžovės nepadėjo nei aktyvi politinė reklama masyviuose stenduose mieste, nei šūsnys išdalintų lankstinukų ar stirta pagamintų kepuraičių su kandidato vardu.
Buvusio mero Ryčio Račkausko politinei bendražygei L. Masiliūnienei ir su gerokai mažiau reklamos pavyko nuo varžovo atsiplėšti solidžiu skirtumu.
Ją mere norėjo matyti 71,73 proc. atėjusiųjų balsuoti, o tai yra 12 882 panevėžiečiai.
I. Gaižiūno sąskaitoje 27,51 proc., tai yra 4 941 balsas.
L. Masiliūnienė akivaizdžią persvarą išlaikė absoliučiai visose 28-iose miesto rinkimų apylinkėse. Stipriausią palaikymą šiai kandidatei pademonstravo Ramygalos rinkimų apylinkė, kur ja pasitikėjo 77,84 proc. balsavusiųjų.
Tačiau net ir Danutės rinkimų apylinkėje, kur L. Masiliūnienė surinko mažiausią procentą balsų, jos rezultatas liko išties solidus – 66,67 proc. palaikančiųjų.
I. Gaižiūnas šioje apylinkėje pelnė 33,33 proc. balsų ir tai buvo geriausias jo rezultatas iš visų miesto apylinkių.
Panevėžio mero rinkimų antrajame ture balsuoti atėjo 24,72 proc. rinkėjų. Teisę rinkti merą turi 72 643 panevėžiečiai.
Konkurentų pareiškimai skaudino šeimą
„Tiesą pasakius, aš nieko neprognozavau. Į rinkimus žiūrėjau filosofiškai: jei panevėžiečiai pasitikės, dirbsiu įdėdama visas pastangas. Tikrai turiu stiprią komandą. Tiek Taryboje turime daugumą, tiek ir puikiai dirbančią Savivaldybės administraciją“, – paaiškėjus rinkimų rezultatams kalbėjo L. Masiliūnienė.
Išrinktoji merė svarsto, jog tokį balsų skirtumą tarp jos ir konservatorių atstovo lėmė ir komandos darbas, ir rinkėjų domėjimasis miesto politikos aktualijomis.
„Iki šios kadencijos pabaigos liko 2 metai, o miesto Taryboje iš 27 narių vien tik „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ yra 15 atstovų, taip pat turime ir koalicijos partnerius. Taigi Tarybos opozicijoje tėra 4 nariai. Jų atstovui būtų labai sunku dirbti meru. Manau, panevėžiečiai tą supranta, jie balsuoti atėjo jau pasidomėję“, – mano L. Masiliūnienė.
Tačiau rinkimų kampanija, teigia naujoji merė, nebuvo tokia etiška, kokios tikėjosi. L. Masiliūnienė neslepia, jog kai kurie politinių konkurentų pareiškimai nebuvo susiję nei su jos darbais, nei politika.
„Pati nesivėliau į jokius komentarus, nors kitąsyk ir norėjosi, nes buvo paliesta mano artima aplinka, tai nėra politika. Ir mano šeima įsižeidusi, nes tikrai buvo skaudu girdėti kai kuriuos dalykus. Dėl tokių asmeniškumų buvo skaudu, o visa kita, žinoma, yra rinkimai. Galima debatuoti, sakyti, ką padarysiu geresnio, bet šmeižti kitą gėdinga. Taip elgtis nederėtų, ypač miesto Tarybos nariams“, – kalbėjo politikė.
Visgi L. Masiliūnienė sako nenorinti įvardyti purvą pylusiųjų pavardžių.
„Telieka tai žmogaus sąžinės reikalas. Toks elgesys tikrai nepadaro jo gražesnio“, – sako naujoji merė.
Užbaigti, kas pradėta
Panevėžio savivaldybėje L. Masiliūnienė dirba nuo 2015 metų, kai į ją buvo išrinkta su R. Račkausko vedamu komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
2023-iųjų birželį ji užėmė vicemerės pareigas, iki tol daug metų dirbo pedagoginį darbą katalikiškoje Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje.
Šiuo metu L. Masiliūnienė eina mero patarėjos pareigas.
Mere išrinkta L. Masiliūnienė teigia, jog per dvejus metus iki kadencijos pabaigos svarbiausias tikslas – tęsti ir užbaigti komandos pradėtus darbus.
„Reikia tęsti Ryčio Račkausko pradėtus darbus. Jei panevėžiečiai pasitikėjo mūsų komanda, suprantu, kad turiu prisiimti atsakomybę. Planuojame dar šiais metais atidaryti Harmonijos miestą negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms, Beržų progimnazijoje užbaigti dengtą futbolo maniežą, taip pat irklavimo bazės statybas, tęsime modernaus olimpinius standartus atitinkančio baseino statybas, laukia Kultūros centro modernizavimo darbai.
Per ateinančius porą metų numatyta pradėti rekonstruoti senąją autobusų stotį ir jos teritoriją. Būtinai įsiklausysim ir į bendruomenių svarbias iniciatyvas“, – vardija naujoji Panevėžio merė.
Paklausys protingų patarimų
Ir per rinkimų kampaniją, ir VRK paskelbus rinkimų rezultatus politiniai oponentai viešai kritikavo L. Masiliūnienę būsiant R. Račkausko marionete.
Naujoji merė atrėžia ir pati esanti tvirto charakterio.
„R. Račkauskas labai protingas politikas, vienas iš Sąjūdžio Panevėžio miesto skyriaus įkūrėjų ir Baltijos kelio organizatorių, mūsų komandos „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ lyderis. Nesu sutikusi išmintingesnio žmogaus. Jeigu pasitikėjo manim, duoda laisvę. Paklausyti jo patarimų nėra tas pats, kaip būti tampomai už vadžių. Jis per daug protingas, kad tą darytų. Įsiklausysiu į visų nuomonę, bet esu tvirto būdo. Visi tą žinojo, kol dirbau mokykloje, ir dabar dirbantieji su manimi žino“, – pabrėžia L. Masiliūnienė.
Varžovei siūlė pavaduotojos vietą
I. Gaižiūnui nepavyko konservatorių sugrąžinti į miesto valdžios olimpą, nors per visą rinkimų kampaniją jaunasis politikas tvirtai kalbėdavo būsiantis meru.
Netgi debatuose prieš rinkimų antrąjį turą žiūrovo paklaustas, ar Užimtumo tarnyba blogai dirba, kad jis, turintis švietimo viceministro patirties ir fiziko išsilavinimą, neranda darbo, I. Gaižiūnas atkirto: aš būsiu Panevėžio meru.
O savo konkurentei L. Masiliūnienei debatuose uždavė klausimą: ar sutiksite būti mano vicemere?
„Kiekvienas keliantis savo kandidatūrą rinkimuose turi tikėtis pergalės, nes kitaip net nėra ko eiti į rinkimus. Ir lygiai taip pat tikėjausi pergalės, tikėjausi, kad pavyks panevėžiečiams papasakoti apie mūsų viziją ir idėją, bet matome, kad jie priėmė savo sprendimą ir jį gerbiame“, – po rinkimų „Sekundei“ teigė I. Gaižiūnas.
Visgi jis mano, jog net ir pralaimėjęs mero rinkimuose pasiekė konservatoriams labai gerą rezultatą.
„Tas rezultatas, kurį mes parodėme šituose pirmalaikiuose Panevėžio mero rinkimuose, yra geras. TS-LKD jau dešimt metų neturėjo kandidato į merus antrame rinkimų ture. Tai, kad mes tą sugebėjome padaryti, jau yra reikšmingas pasiekimas, rodantis grįžtantį rinkėjų pasitikėjimą mūsų politine jėga, tikiu, kad iki kitų savivaldos rinkimų to pasitikėjimo susigrąžinsime dar daugiau“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
TS-LKD Panevėžio mero postą paskutinį kartą turėjo 2011–2015 metais. Tuomet šias pareigas ėjo Vitalijus Satkevičius. Tai buvo paskutinė kadencija, kai merą skirdavo susitarusios partijos. Nuo 2015 metų teisę išsirinkti merą turi patys gyventojai tiesioginiuose mero rinkimuose.
Nuo tada Panevėžio mero postą rinkėjai stabiliai patikėdavo R. Račkauskui.
Įsidarbinti nemato problemų
Paklaustas, kokias matantis priežastis, kad nė vienoje rinkimų apylinkėje jam nepavyko ne tik pralenkti, bet nė arti pasivyti konkurentės, I. Gaižiūnas svarsto, jog tokie rezultatai – įprasta tendencija Panevėžyje.
„Pažiūrėjus istoriškai Panevėžys balsuoja gana homogeniškai ir daugiau ar mažiau rezultatai visame mieste būna panašūs. Retai tie skirtumai reikšmingesni nei kelių procentų ribose. Taigi man atrodo, kad ir šių rinkimų rezultatai atitinka istorines tendencijas“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Be to, pasak konservatoriaus, politinė kova buvo sudėtinga, nes „reikėjo kovoti prieš oponentę, pasitelkusią visą Savivaldybės administracijos resursą“.
Mero posto nelaimėjęs politikas teigia ir toliau dirbsiantis Panevėžiui būdamas miesto Taryboje.
„Yra ne viena mintis ir dėl profesinės veiklos. Tame jokių iššūkių nematau ir manau, kad greitu laiku pamatysite mano profesinės veiklos pokyčius, su tuo nebus didelių problemų“, – aiškino I. Gaižiūnas.
Visgi paklaustas, kaip mano, ar Panevėžio mero rinkimuose pačiam nepakišo kojos tai, kad būdamas miesto Tarybos nariu atsisakė jam mokėto daugiau nei 800 Eur atlyginimo dėl didesnės, apie 1200 Eur siekiančios nedarbo išmokos ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, I. Gaižiūnas leistis į šią temą nepanoro.
„Man atrodo, šituo klausimu viskas pasakyta, ką buvo galima pasakyti“, – pareiškė Panevėžio tarybos narys.
Taškas dar nepadėtas
Panevėžyje pirmalaikių mero rinkimų prireikė po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį paskelbė R. Račkauską kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus ir atėmė teisę trejus metus užimti pareigas valstybės tarnyboje.
Prieš tai tas pats teismas šioje byloje R. Račkauską buvo visiškai išteisinęs.
Visgi ir dabartinis mero postą R. Račkauskui kainavęs teismo sprendimas dar nėra galutinis.
Politikas yra pateikęs Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, kuriame prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.
Aukščiausiasis Teismas buvusio Panevėžio mero bylą nagrinės gegužės 5-ąją numatytame posėdyje. Pirmalaikiai Panevėžio mero rinkimai valstybei kainuos apie 700 tūkst. eurų.
G. Kartano nuotr.
