Ar nepabodo nuolatiniai priminimai apie būtinybę gerti pakankamai vandens?
Iš visų pusių girdime, kad vanduo – tai sveikatos, grožio ir energijos šaltinis.
Be abejo, jis būtinas mūsų medžiagų apykaitai, odos sveikatai ir tinkamam smegenų darbui.
Tačiau retai kas įspėja, kad per didelis vandens kiekis gali būti dar žalingesnis.
Žinoma atvejų, kai žmonės gėrė tiek daug vandens, kad neteko sąmonės ar net mirė.
Kodėl didelis vandens kiekis gali būti pavojingas mūsų organizmui?
Vandens apsinuodijimas – kaip tai įmanoma?
Apie galimą vandens keliamą pavojų neseniai rašė IFL Science.
Kas būtų pagalvojęs, kad su vandeniu reikia būti tokiais atsargiais?
Jei išgersime per daug vandens, jis ne tik užpildys mūsų virškinimo sistemą.
Inkstai gali pašalinti tik ribotą jo kiekį, todėl, jei geriame daugiau, nei jie spėja apdoroti, skysčiai ima kauptis organizme.
Tai sukelia kraujo praskiedimą ir svarbių elektrolitų, tokių kaip natris, koncentracijos sumažėjimą.
Elektrolitai – tai mineralai, tokie kaip natris, kalis ir magnis, kurie tirpsta organizmo skysčiuose ir padeda reguliuoti nervų bei raumenų veiklą.
Kai natrio lygis organizme nukrenta per žemai (ši būklė vadinama hiponatremija), vanduo pradeda skverbtis į ląsteles, jas išpūsdama. Tai ypač pavojinga smegenims – jų tinimas padidina intrakranijinį spaudimą, o tai gali sukelti galvos skausmą, sąmonės susidrumstimą, traukulius ir net komą.
Retais atvejais tai gali baigtis mirtimi.
Ypač didelę riziką patiria maratono bėgikai ir kiti sportininkai, kurie aktyviai prakaituoja ir tuo pačiu geria daug vandens, tačiau nepapildo druskų atsargų.
Tačiau pavojus kyla ir paprastam žmogui, jei jis per trumpą laiką išgeria ekstremaliai daug vandens. Tad net ir su tokiu naudingu įpročiu, kaip pakankamas vandens vartojimas, svarbu žinoti saiką.
Vandens intoksikacija – pagrindiniai simptomai
Per didelis vandens kiekis gali sukelti itin nemalonius simptomus.
Manoma, kad pirmiausia atsiranda galvos skausmas, svaigimas, silpnumas ir „miglos“ jausmas galvoje.
Žmogus gali jaustis sutrikęs, pasimetęs ir net prarasti orientaciją erdvėje.
Dažnai pasireiškia pykinimas, pilvo pūtimas ir vėmimas, o dėl elektrolitų disbalanso gali tinti rankos ir kojos, atsirasti raumenų skausmai bei traukuliai.
Sunkiais atvejais pasekmės gali būti gyvybei pavojingos.
Jei laiku nesustojama, gali prasidėti smegenų edema, sukelianti traukulius, komą ir net mirtį.
Nors tokie atvejai reti, jie pasitaiko – pavyzdžiui, 2023 m. aktorė Brooke Shields (žinoma iš filmo „Mėlynoji lagūna“) patyrė traukulių priepuolį, sukeltą per mažo natrio lygio dėl per didelio vandens vartojimo.
Kiek vandens galima gerti be žalos sau?
Vienos griežtos taisyklės, kiek vandens reikia išgerti per dieną, nėra.
Kai kur nurodoma, kad žmogus turėtų išgerti apie 3 litrus vandens per parą, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo individualių veiksnių.
Populiari taisyklė „aštuonios stiklinės per dieną“ skamba patogiai, bet ji neatsižvelgia į tokius veiksnius kaip fizinis aktyvumas, oro temperatūra ir asmeniniai organizmo poreikiai.
Karštu oru ar po treniruotės vandens poreikis yra didesnis, o vėsesnėmis dienomis ir esant mažesniam aktyvumui – mažesnis.
Svarbiausia – klausyti savo kūno.
Patikimiausias rodiklis – troškulys. Jaučiate, kad norite gerti? Gerkite. Troškulys praėjo – užtenka.
Jei po vandens jaučiate pilvo pūtimą, pykinimą ar galvos skausmą, tai gali būti ženklas, kad jo jau per daug.
Paprastas būdas stebėti vandens balansą organizme – stebėti šlapimo spalvą.
Šviesiai geltona spalva rodo normalų balansą, o visiškai skaidrus, beveik bespalvis šlapimas gali būti ženklas, kad vandens organizme yra per daug.
