Šalies žemėlapį perbraižo demografija

Registrų centras, išanalizavęs Gyventojų registre esančią informaciją, išrikiavo miestus ir miestelius pagal demografinę kaitą per pastaruosius 25-erius metus.

Panevėžys, palyginus su kaimyniniais Šiauliais, atsidūrė skirtingose pozicijose. Registrų centro duomenimis, Aukštaitijos sostinė traukėsi, o kaimynai – ūgtelėjo.

Statistiką gerina popieriniai gyventojai

Registrų centras išanalizavo Gyventojų registre kaupiamą informaciją, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – žmonės šiuo metu deklaravę gyvenamąją vietą, ir šiuos duomenis palygino su buvusiais prieš ketvirtį amžiaus.

Tokia analizė atskleidė, kurios vietovės labiausiai augo, o kurios – mažėjo.

Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę šiek tiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose – per 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst.

„Stebint Gyventojų registro duomenis apie gyventojų skaičių, visuomet reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, tačiau pamiršo deklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo taip pat nedeklaravo“, – tokį skaičių paaiškina Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Plečiasi priemiesčiai

Per ketvirtį amžiaus sparčiausiai pagal gyventojų skaičių augo sostinė. Šiuo metu Vilniuje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų yra beveik 190 tūkst. daugiau nei prieš 25-erius metus. Antras sparčiausiai per ketvirtį amžiaus pagal gyventojų skaičių augęs miestas, anot Registrų centro, yra Šiauliai. Čia per tą laiką padaugėjo 15,3 tūkst. gyventojų. Trečioje vietoje – Kaunas, jame gyventojų gretos ūgtelėjo 14,8 tūkst.

Registrų centras pastebėjo ir tendenciją, kad, be didmiesčių, sparčiausiai augo ir šalia jų esančios gyvenvietės. Tarkime, Dercekliai Klaipėdos rajone, juose 2000 metų pradžioje gyvenamąją vietą buvo deklaravę kiek daugiau nei 60 asmenų, o šiuo metu – daugiau nei 4000. Panaši situacija ir Vilniaus rajone esančioje Riešė, joje gyventojų per 25-erius metus padaugėjo dešimteriopai, iki 4,5 tūkst.

Panevėžys traukėsi

Registrų centro duomenys apie Panevėžį ne tokie optimistiniai.

Skelbiama, kad Aukštaitijos sostinė atsidūrė tarp miestų, per pastaruosius 25-erius metus netekusių daugiausia gyventojų. Čia per ketvirtį amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo net 14,9 tūkst.

O labiausiai susitraukusių miestelių sąraše atsidūrusi Krekenava Panevėžio rajone. Joje nuo 2000 metų sumažėjo 370 gyventojų. Tarp miestelių labiau už ją nukraujavo tik Baisogala Radviliškio rajone ir garsioji Merkinė Varėnos rajone – abi netekusios po 425 gyventojus.

Gelbėjo fermos

Krekenavos seniūno Vaido Kaušakio teigimu, gyventojų mažėjimą miestelyje lėmė ne viena priežastis. Pasak seniūno, 1979 metais Krekenavoje pastatytas didžiausias Baltijos šalyse kiaulių fermų kompleksas davė didelį postūmį miesteliui augti.

„Tada prasidėjo Krekenavos renesansas. Iš visų kraštų specialistai, studentai pagal paskyrimą buvo siunčiami dirbti čia“, – pasakoja V. Kaušakys.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tiek specialistų kaimo fermoms nebereikėjo. Daug rankų darbo pakeitė technika. Nemažai sovietmečiu atvykusių į Krekenavą žmonių išvažinėjo.

„Vienu metu vien Krekenavos miestelyje gyveno apie 4000 žmonių, o dabar visoje seniūnijoje apytiksliai 3500“, – skaičiuoja seniūnas.

Antra priežastis, kodėl per ketvirtį amžiaus Krekenava tuštėjo – jaunimas dažniausiai nebepasilieka čia gyventi.

„Dabar jauni žmonės ieško platesnių vandenų. Tapome europietiški, neprisirišama prie konkrečios vietos“, – svarsto seniūnijos vadovas.

Anot jo, Krekenava – jokia išimtis, o veikiau taisyklė: visos Lietuvos atokesniuose regionuose gyventojų sparčiai mažėja: jaunimas išvažiuoja, pasilikusieji sensta.

„Devyni miršta, vienas gimsta“, – konstatuoja V. Kaušakys.

Perspektyva – miego rajonas

Pasak V. Kaušakio, demografinės tendencijos keičia Krekenavos krašto veidą.

Mažėjant nuolatinių gyventojų, miestelyje ir vaizdingose jo apylinkėse daugėja naujakurių, įsigyjančių sodybas poilsiauti.

„Tokių sodybų savininkai čia nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos, bet sezono metu – vasarą – Krekenava pilna žmonių“, – dėmesį atkreipia seniūnas.

Jo nuomone, Krekenavos laukia tokia pat perspektyva kaip ir visos šalies.

„Jei bėgsime iš provincijos į miestus, kaimai ir toliau trauksis“, – sako jis.

Visgi V. Kaušakys sako nenorintis būti pesimistu. Anot jo, Krekenava – gyva: veikia vaikų darželis, mokykla.

„Nematau Krekenavai liūdnos perspektyvos“, – įsitikinęs seniūnas.

Tokio optimizmo, anot jo, suteikia ir miestelio geografinė padėtis. Krekenava yra pusiaukelėje tarp dviejų pramonės miestų – Panevėžio ir Kėdainių. Tiek į vieną, tiek į kitą pusę – po 30 km.

„Ateityje būsime kaip Vokietijos miestelis – toks miego rajonas. Žmonės važiuoja dirbti į miestus, o čia grįžta ilsėtis“, – mano V. Kaušakys.

Klausimas, vertas milijardo

Panevėžiui pesimistiniai, bet Šiauliams optimizmo įkvepiantys Registrų centro duomenys neįtikina Panevėžio plėtros agentūros direktorės Monikos Miniotaitės.

„Teiginys, kad Šiauliuose per 25 m. taip išaugo gyventojų skaičius, kelia abejonių. Jei atsiverstume Valstybės duomenų agentūros suvestines, kur irgi skaičiuojama gyventojų statistika, matyti, kad Šiauliuose nuo 1996 metų gyventojų skaičius nuosekliai mažėjo, kaip ir visoje Lietuvoje.

Įdomu, kuo remdamasis Registrų centras daro išvadas“, – svarsto M. Miniotaitė.

Anot jos, gyventojų išlaikymo ir pritraukimo klausimas yra vertas milijono ar net milijardo. Į jį atsakymą rasti bando visi Lietuvos miestai.

„Manome, kad ir Šiauliai jo nėra suradę, ir Panevėžys dar ne“, – sako M. Miniotaitė.

Užsieniečių srautas

Pasak pašnekovės, Šiauliai, atrodo, ir patys konstatuoja, kad mieste nėra ypatingų ekonominių ar socialinių pokyčių, kurie būtų nulėmę gyventojų skaičiaus augimą.

„Netgi susiradau pernai patvirtintą Šiaulių tvarios plėtros strategiją. Joje komentuojama, kad gyventojų skaičius per pastaruosius keletą metų šiek tiek ūgtelėjo, bet tą nulėmė rajono teritorijos prisijungimas, didesni užsieniečių srautai, įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos“, – dėmesį atkreipė M. Miniotaitė.

Ir Migracijos departamento statistika rodo, jog Panevėžyje 2024 m. gyveno 2500 užsieniečių, Šiauliuose – apie 17 tūkst.

„Galėtume kelti klausimą, kodėl Šiauliai daugiau pritraukia užsieniečių nei Panevėžys, ar apskritai Panevėžio miesto strategija yra pritraukti užsienio šalių gyventojus, o jei taip, tai kokių? Šiauliuose ir aplinkui miestą veikia daug logistikos įmonių, kurios samdo užsieniečius dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, manome, tai irgi kilsteli bendrą miesto gyventojų skaičių. Reikšmingas faktorius gyventojų skaičiui gali būti ir tai, kad Šiauliai turi didelę universitetinio aukštojo mokslo įstaigą, jų bazė didesnė nei Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto. Studijos irgi paskatina jaunimą likti mieste, užmegzti ryšius su vietos darbdaviais“, – svarsto M. Miniotaitė.

Ji atkreipė dėmesį, jog, Registrų centro duomenimis, didžiausias skirtumas tarp Šiaulių ir Panevėžio yra 30–39 metų amžiaus grupėje.

„Tai galbūt ir gali būti žmonės, kurie prieš 10–15 metų atvyko studijuoti į Šiaulius ir čia įsikūrė“, – prielaidą daro Panevėžio plėtros agentūros vadovė.

Nors ji sako, jog reikia įvertinti ir tokius techninius niuansus kaip kaimyninių teritorijų prijungimas, tai irgi galėjo turėti įtakos gyventojų skaičiaus ūgtelėjimui Šiauliuose.

Tačiau pagal tiesiogines užsienio investicijas Panevėžys, pabrėžia M. Miniotaitė, kaip tik ilgą laiką pirmavo prieš Šiaulius, kalbama ir apie patrauklias darbo vietas, ir apie čia besikuriančias užsienio kapitalo įmones.

Velkasi senas šleifas

M. Miniotaitė svarsto, kokios galėjo būti esminės priežastys, per pastaruosius 25-erius metus stabdžiusios naujakurius nuo sprendimo atvykti gyventi į Panevėžį?

Jos nuomone, miestui neigiama prasme pasitarnavo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais klijuotas Čikagos įvaizdis.

„2023 m. rudenį atlikome Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, kaip jie vertina Panevėžio kaip miesto gyventi, kurti karjerą įvaizdį, ir lyginome kitais miestais. Matome, kad ne visada žmonės įvertina Panevėžio privalumus ir tam įtakos turi nuo seno besivelkantys stereotipai. Bandėme patikrinti, ar tikrai pas mus nėra saugu, kaip vis dar manoma. Bet pagal policijos suvestines matyti, kad tai nuo seno užsilikusios nuostatos. Deja, tas šleifas dar ir šiandien gali trukdyti renkantis miestą gyventi“, – pažymi M. Miniotaitė.

Patogus gyventi miestas

Kaip Panevėžiui sekasi tą įvaizdį keisti, anot pašnekovės, objektyviai bus galima įvertinti dar po poros metų pakartojus tyrimą.

Tačiau sunku nepastebėti pastaruoju metu Aukštaitijos sostinėje vykstančių pokyčių.

Nuo visiems matomų viešųjų erdvių sutvarkymo, atsinaujinusių miesto kultūros įstaigų iki verslo plėtros, turistų pritraukimo, investicijų į švietimą, rengiamų kampanijų, pristatančių miestą išvykusiems, kad paskatintų sugrįžti, čia kurti šeimą.

„Net sunku išvardyti visas priemones, kurias miestas daro, kad ilgalaikėje perspektyvojes taptų patrauklesnis gyventi, kurti šeimą, studijuoti, imtis verslo, kad Panevėžys būtų visapusiškai šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkantis miestas“, – sako M. Miniotaitė.

Dar ne taip seniai atrodė, kad bus nebeatšaukiama tendencija, jog visame pasaulyje iš mažų miestelių vykstama gyventi į didžiuosius miestus.

Visgi kovido pandemija davė atvirkštinį efektą: paskatino perdėlioti prioritetus bei vertybes, įvertinti laiko sąnaudas. O toks kompaktiškas ir patogus miestas kaip Panevėžys, įsitikinusi pati iš Vilniaus atvykusi M. Miniotaitė, gali labai daug pasiūlyti.

„Faktas, kad dar ne viską padarėme, gal dar ne viską sugalvojome, bet nuosekliai dirbame. Tokios žinios kaip iš Registrų centro verčia pasitempti, kelti klausimus ir ieškoti sprendimų“, – sako M. Miniotaitė.