Valgykloje šeimininkauja griovėjai (fotogalerija)

Savaitė kita ir nebeliks ketvirtį amžiaus akis badžiusio, tačiau lankytojus itin traukdavusio buvusio Panevėžio mėsos kombinato valgyklos pastato.

Jį nušlavus nuo žemės, baigsis mėsos kombinato istorija.

Išgabenus kalnus statybinių atliekų, šioje vietoje niekas nebeprimins sovietmečio pramonės – valgyklos vieta virs pieva, o didelėje buvusio kombinato teritorijoje iškils parduotuvių kompleksas.

Jau be langų ir be stogo

Buvusios mėsos kombinato valgyklos pastatas, kuriame nėra pietavęs turbūt retas panevėžietis, jau be langų ir be stogo.

Išmontuota visa įranga, išardyta dauguma vidaus pertvarų.

Sovietinio interjero valgykla buvo vienintelė, išlikusi po to, kai 2015-aisiais nuo žemės paviršiaus nušluoti visi buvę gamybiniai mėsos kombinato pastatai. Nebeliko konservų, kulinarijos, paukštienos perdirbimo, mėsos ir riebalų cechų, šaldytuvų korpuso, sandėlių bei administracijai skirtų patalpų.

Valgykla veikė pirmame šiuo metu griaunamo pastato, pritaikyto darbuotojų buitinėms reikmėms, aukšte. Kituose jo aukštuose būta persirengimo patalpų, dušinių ir sanitarinių mazgų. Kadaise jame veikė ir medicinos punktas bei biblioteka su skaitykla.

Bankrutavus mėsos kombinatui, antras ir trečias pastato aukštai buvo uždaryti.

Pirmame, greta valgyklos, buvo įkurta dėvėtų drabužių parduotuvė ir langų įmonė. Pastaruoju metu nė viena verslo įmonė, išskyrus valgyklą, triaukščiame pastate nebeveikė.

Griaunama etapais

Didžiąją buvusio mėsos kombinato teritorijos dalį kartu su valgyklos pastatu valdanti Vilniuje įsikūrusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Homa Group“ praėjusią vasarą paskelbė apie planus statyti prekybos parką. Statybos prasidėjo liepos pradžioje.

Šiaurinėje teritorijos dalyje jau pastatytas ir stogu uždengtas didžiulis 7100 kv. metrų L formos pastatas. Jame sumontuoti vitrininiai langai, įrengiamas vidus.

Jau griaunamas ir buvusios mėsos kombinato valgyklos pastatas.

„Išmontuoti pastato langai, išardyta tai, kas buvo likę viduje, išgriauta didžioji dalis pertvarų. Šiuo metu baigiamas ardyti pastato stogas, tuojau bus pradėtos griauti išorinės sienos.“
T. Garbačionka

„Homa Group“ statybų projektų vadovo Tomo Garbačionkos teigimu, jis griaunamas ne visas iš karto, o etapais.

„Išmontuoti pastato langai, išardyta tai, kas buvo likę viduje, išgriauta didžioji dalis pertvarų. Šiuo metu baigiamas ardyti pastato stogas, tuojau bus pradėtos griauti išorinės sienos“, – vardijo statybų projektų vadovas.

Anot jo, tai, kas išardoma, išrūšiavus iškart išvežama utilizuoti arba perdirbti.

Didžioji ardomo statinio atliekų dalis – betonas. Susmulkinta tokia medžiaga, anot T. Garbačionkos, panaudojama keliams tiesti.

Vietoj rūsio aptiko vandens rezervuarą

Šalia griaunamos buvusios mėsos kombinato valgyklos statomas „Tower“ („Bokštas“) pavadintas prekybos parkas. Toks pavadinimas gimė dėl mėsos kombinato teritorijoje stovinčio vandentiekio bokšto.

Jis jau daugybę metų nebeatlieka savo paskirties ir tarnauja tik ryšininkams, mat ant stogo sumontuota daugybė ryšio antenų.

Prekybos parką projektavę architektai, sutarę su jo statytojais, neveikiantį baltų plytų vandentiekio bokštą ne tik nutarė palikti, bet ir paversti jį būsimojo prekybos centro vizitine kortele. Netgi kreiptasi į panevėžiečius kviečiant siūlyti, kaip tokį statinį panaudoti.

Pasak T. Garbačionkos, deja, iš visuomenės pasiūlymų, ką daryti su neveikiančiu vandentiekio bokštu, taip ir nesulaukta. Tad idėjų ieškos patys prekybos parko statytojai.

Prie šio bokšto aptiktas požeminis statinys. Iš pradžių manyta ten buvus rūsį.

Tačiau, kaip pasakojo T. Garbačionka, pradėjus darbus paaiškėjo, kad tai ne rūsys, o didžiulis vandens rezervuaras. Jis bus išmontuotas ir sulygintas su žeme. Ateityje toje vietoje, supamoje ąžuolų ir liepų, žadama įrengti vaikų žaidimų aikštelę.

Beje, šio prekybos parko projektuotojai yra pasakoję, kad, siekiant išsaugoti storakamienius medžius, nutarta negriauti vandentiekio bokšto. Jau vėliau atėjo mintis, kad jis gali tapti vizitine parko kortele.

Vieta, kur daugiau nei pusę amžiaus panevėžiečiai važiuodavo pavalgyti, bus užsėta žole. P. Židonio nuotr.

Mūro tvorą pakeis segmentinė

Pro panevėžiečių akis neprasprūdo tai, kad prekybos parko statyboms persiritus į antrąją pusę, nebeliko raudonplytės tvoros, teritoriją skyrusios nuo geležinkelio bėgių.

T. Garbačionka paaiškino, kad toji seniai statyta tvora byrėjo, buvo apardyta, todėl nutarta ją nugriauti.

„Toje vietoje stovės metalinė segmentinė tvora“, – teigė statybų projektų vadovas.

Nugriauti planuojama ir tvorą, skiriančią būsimąjį prekybos parką nuo S. Kerbedžio gatvės. Toje pusėje dalis tvoros sumūryta iš baltų silikatinių plytų, kita dalis sumontuota iš gelžbetonio blokų.

Numatyta, kad ateityje „Tower“ prekybos parką sudarys du pastatai: dabar statomas 7000 kv. metrų ir dar vienas mažesnis, 1700 kv. metrų.

Pastarąjį statyti planuojama per antrąjį etapą.

O nugriovus buvusios mėsos kombinato valgyklos pastatą, T. Garbačionkos teigimu, šią vietą numatyta apsėti žole.

Ištekėjo mazutas

Prieš pustrečios savaitės prekybos parko „Tower“ statytojų laukė staigmena.

Išsiaiškinta, kad statybų teritorijoje išsilieję naftos produktai kanalizacijos tinklais nutekėjo į Nevėžio upę.

„Tower“ prekybos parko statybų vadovas Virginijus Tulivaitis teigia, kad statybų teritorijoje nuo mėsos kombinato gyvavimo laikų užsilikusi po žemėmis užkasta 30 kubinių metrų talpos cisterna. Ją pažeidus, išbėgo cisternoje laikytas mazutas. Ši talpykla po žeme buvo paslaptis naujiesiems teritorijos šeimininkams, mat nepažymėta jokiuose mėsos kombinato brėžiniuose.

„To mazuto cisternoje tebuvo tik keli kibirai. Utilizavome ir jį, ir pačią cisterną. Darbus derinome su aplinkosaugininkais, buvome jų stebimi, viskas padaryta saugiai“, – patikino V. Tulivaitis.

 

Bendrinti šį straipsnį
5 komentarai
  • Kai pradės veikti, tai ten su eismu bus blogai. Kiek supratau, tai vienintelis išvažiavimas į Smėlynės gt. liks pro Norfą, per tą mažą žieduką.
    Kaip visada…

  • O negalima to būsimo prekybcentrio pavadint lietuviškai? Būtinai „Tower”?

  • Greitai sumažės išmokos per įv.fondus iš ES ir gyventojai vis mažiau leis asmeninių pinigų bet kokiems pirkiniams . Bent jau apmažės ekologinė klimato tarša

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image