Tvarkoma Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra papuošta reikšmingu akcentu – vitražu kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui. Iš Panevėžio kilusio meistro Broniaus Bružo kūrinys puoš kriptą, į kurią planuojama perkelti kunigo palaikus.
„Vitražai nuo seniausių laikų ne vien puošdavo bažnyčias. Jie, vaizduojantys šventųjų gyvenimus, naudoti ir katechezei“, – sako Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Tačiau pagrindinė Panevėžio vyskupijos šventovė – Kristaus Karaliaus katedra – nuo pat pastatymo vitražų neturėjo. Tad dabar, laukiant, kol Vatikanas palaimintuoju paskelbs šių maldos namų šventoriuje palaidotą kunigą A. Lipniūną, joje įrengtas pirmasis vitražas.
Jame pavaizduoti su dvasininku susiję simboliai, perteikiantys jo, kankinio, gyvenimą.
Vitražas puošia vietą, kurioje planuojama ateityje įrengti kriptą ir iš šventoriaus perkelti kunigo A. Lipniūno palaikus.
Pasak vysk. L. Vodopjanovo, tą planuojama padaryti, kai dvasininkas bus paskelbtas palaimintuoju.
„Apie kriptos įrengimą esu pasakęs viešai kreipdamasis į tikinčiuosius. Užsiminiau ir apie vitražą, paaiškinau, kad jam reikėtų surinkti lėšų“, – sako ganytojas.
Jis mena, kad neilgai trukus į jį kreipėsi Gyvuoju Rožiniu pavadintos maldos grupės nariai ir pasisiūlė surinkti reikiamą pinigų sumą. Gana greitai jie ir įteikė 4000 eurų, reikalingų vitražui sukurti.
Vyskupas pripažino turintis svajonę ateityje šventovę papuošti ir daugiau vitražų. Juose galėtų būti įamžinti pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, Panevėžio vyskupijos dangiškasis globėjas šventasis Kazimieras.
O kol kas naujasis vitražas dar uždengtas nuo tikinčiųjų akių, mat katedroje darbuojasi meistrai iš Lenkijos – nuo sienų valomos apnašos, atsiradusios per daugybę metų nuo paskutinio bažnyčios remonto.
Maldininkų auka
Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio maldos grupei vadovaujanti panevėžietė Nijolė Gylienė teigė, kad ją paveikė vyskupo žodžiai, jog katedrai, niekada neturėjusiai jokių vitražų, jų tikrai reikėtų.
„Vien Panevėžyje yra 1200 Gyvojo Rožinio narių, o visoje vyskupijoje jų net 6000. Pagalvojau, kad surinkti 4000 eurų, reikalingų vitražui, mums tikrai pavyks“, – pasakoja N. Gylienė.
Rinkliava tęsėsi porą mėnesių. Prašyta paaukoti tiek pinigų, kiek kas išgali, o viena viešintis nenorinti organizacijai priklausanti moteris paaukojo pusę sumos – 2000 eurų.
„Pinigus rinkome žinodami, kad ateityje katedroje bus įrengta kripta, kurioje ilsėsis kunigo Alfonso palaikai. Juos lankys daugybė piligrimų. Gera, kad būsime prie to prisidėję – už mūsų lėšas sukurtas vitražas“, – teigė N. Gylienė.
Parinko aikštingą vietą
Vilniuje gyvenantis vitražistas Bronius Bružas nusistebėjo, kad Panevėžio katedra iki šiol neturėjo nė vieno vitražo.
Tokie meno kūriniai, pasak meistro, įprastai įrengiami languose, dangaus fone. Tačiau katedroje jam parinkta kita vieta.
„Pernai su vyskupu Linu apžiūrinėdami Panevėžio katedrą, vitražui išrinkom, sakyčiau, aikštingą vietą. Sumanėme įstatyti jį net ne lange, o šoninėse bažnyčios duryse. Pro tų durų stiklą anksčiau būdavo matyti katedros parapijos namai“, – pasakoja B. Bružas.
Anot jo, geltonai nudažyti parapijos namai prisidėjo prie vitražo grožio, mat juos atspindėdamas šis atrodo tarsi žėrintis auksu.
Kurdamas vitražą kunigui, iškentusiam nacių koncentracijos stovyklos kančias, B. Bružas teigia parinkęs kančios motyvą. Ją vaizduoja erškėčių vainikas. Tarp kitų simbolių – įkomponuotas skaičius 21 332 – kunigui A. Lipniūnui tekęs nacių koncentracijos stovyklos kalinio numeris, dvasininko parašo faksimilė, suskilę akiniai bei lelija.
Pastarasis simbolis pasirinktas pagal kunigo A. Lipniūno knygos „Lauko lelijos“ pavadinimą.
Paveikė kunigo kančios
„Mane patį labai paveikė stiprus kunigo Alfonso tikėjimas, jo išgyventa kančia“, – sako B. Bružas.
Šiemet sueina 120-osios Panevėžio vyskupijoje, Talkoniuose gimusio kunigo A. Lipniūno gimimo metinės ir 80 metų nuo jo mirties. Prieš 100 metų šis būsimasis kunigas baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1930–1935 metais jis buvo Panevėžio katedros vikaras, įvairių religinių jaunimo organizacijų vadovas.
Į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kaip nepaklusęs nacių ideologijai, kun. A. Lipniūnas išgabentas iš Vilniaus. Mirties fabriku pramintoje koncentracijos stovykloje dvasininkas pasižymėjo šventumu.
Užsikrėtęs šiltine mirė Lenkijos mieste Pucke, etapu išvestas iš šios baisios stovyklos. Tuomet kunigui buvo 40 metų.
Jo palaikai iš pradžių palaidoti Pucko kapinėse, vėliau pervežti į Lietuvą ir palaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.
Procesą, kuriuo siekiama kun. A. Lipniūną paskelbti palaimintuoju, Panevėžio vyskupija pradėjo dar 2006-aisiais.
Tikisi sukurti ir daugiau vitražų
Vitražą kun. A. Lipniūnui sukūręs B. Bružas pats kilęs iš Panevėžio, buvusios 4-osios vidurinės mokyklos auklėtinis.
Dailės pamokas jam vedė šviesaus atminimo menininkas Kazys Naruševičius.
„Turbūt sunku tuo patikėti, tačiau šis mokytojas mus parengė taip, kad į tuometį Dailės institutą įstojome net trys klasės draugai“, – sako vitražo meistras.
Jis viliasi, kad Panevėžio katedrai galbūt pavyks sukurti ir daugiau vitražų.
Šio meistro vitražai taip pat puošia Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią.
