Mirusiojo artimieji nuo šių metų pradžios gauna 120 eurų didesnę laidojimo išmoką. Dabar ji siekia 560 eurų.
Ritualines paslaugas teikiančių įmonių vadovai skaičiuoja, kad tiek pinigų, kiek pridėjo valstybė, nepakanka nė parai išnuomoti šarvojimo salę, nei kapinėse iškasti duobę.
„Nemažai artimuosius laidojančių žmonių net nežino apie padidėjusią laidojimo išmoką, o išgirdę apie tai nustemba“, – teigia „Grauduvos“ laidojimo namams vadovaujanti Aušra Bertulienė.
Brangesnės net žvakės
A. Bertulienė teigia nepastebėjusi, kad padidinus laidojimo išmoką mirusiųjų artimieji užsisakytų daugiau paslaugų, pirktų brangesnes laidotuvių prekes.
Anot jos, įmonė nuo 2023-iųjų išlaikė nekėlusi salių nuomos, jų papuošimo, duobės iškasimo, mirusiojo paruošimo ir jo aprengimo, palaikų atvežimo į nurodytą vietą, laikymo šaldytuve, katafalko nuomos kainų. Bet karstai, gėlės, mirusiųjų drabužiai ir avalynė, netgi žvakės brango.
„Tos kainos priklauso nuo tiekėjų, o su jais nepasiginčysi“, – sako direktorė.
Pasiteiravus, kokių laidojimo paslaugų ar prekių galima įsigyti už valstybės pridėtus 120 eurų, A. Bertulienė paaiškino, kad už tiek įsigyjama velioniui skirtų rūbų. Ji skaičiavo, kad už tokią sumą papuošiama ir šarvojimo salė.
„O štai karsto už 120 eurų nupirkti nepavyks. Pigiausi pušies medžio karstai pas mus kainuoja 174 eurus. Brangiausių ąžuolinių karstų kaina – 800 eurų“, – teigė „Grauduvos“ vadovė.
Jos žiniomis, turbūt pati mažiausia gedulingų pietų kaina – 18–20 eurų asmeniui. Tad už 120 eurų prie stalo galima pasodinti šešis septynis mirusiojo artimuosius.
Neretos laidotuvės – suplanuotos
A. Bertulienė tvirtino pastebėjusi, kad laidojant artimuosius pernelyg netaupoma.
Anot jos, dažnas mirusysis, nugyvenęs netrumpą gyvenimą, jau būna suplanavęs laidotuves, pasiruošęs įkapes, o artimiesiems palikęs pinigų gedulingai ceremonijai.
„Jauna aš stebėjausi girdėdama, kad žmonės turi įsigiję drabužius laidotuvėms, prisakę, kaip reikėtų juos palaidoti. Dabar jau man tai atrodo normalus, praktiškas, geras pasirinkimas“, – prisipažino A. Bertulienė.
Bene pagrindinis savo laidotuves planuojančiųjų priesakas: ar laidoti juos karste, ar būti kremuotiems. Norą po mirties virsti pelenais išreiškia vis daugiau žmonių.
„Dauguma velionių kremuoti vežami paprastučiuose karstuose“, – pažymi „Grauduvos“ direktorė.
Pašnekovė svarsto, kad didžiausią įtaką, netgi pakeitusią laidotuvių tradicijas, padarė kovido pandemija.
Būtent ji sutrumpino laidotuves. Jau penkeri metai, kai šarvojimo salėje retas velionis laikomas ilgiau nei parą. Iki tol šarvojimo salės būdavo nuomojamos bent dviem paroms.
Retose laidotuvėse begiedamas ir rožinis.
„Rožančiaus giedojimo atsisakoma Aukštaitijoje. O štai Žemaitijoje, iš kur kilęs mano vyras, giesmės prie mirusiojo – kalnai – giedamos ir šiandien“, – pridūrė A. Bertulienė.
Dešimtadalis laidotuvių – be kunigų
A. Bertulienė mena, kad tuo metu, kai Lietuvoje pradėti kremuoti mirusieji, katalikų kunigai reikalavo, kad velionis iš pradžių būtų būtinai pašarvotas karste. Tik prie karsto dvasininkai atlikdavo laidotuvių apeigas.
„Gerai atsimenu metą, kai kunigai atsisakydavo atlikti apeigas prie urnos. Dabar jau nebeatsisako“, – sako „Grauduvos“ vadovė.
Anot jos, maždaug dešimtadalyje laidotuvių kunigai nedalyvauja, nes to nenorėjo arba pats mirusysis, arba nepageidauja velionio artimieji.
„Grauduvoje“ šarvojami ir kito tikėjimo žmonės. E. Bertulienė atkreipė dėmesį, kokios iškilmingos sentikių laidotuvės su ilgomis jų šventiko vedamomis maldomis, kai kiti ceremonijos dalyviai stovi su žvakelėmis rankose.
Pačiomis pigiausioms laidotuvėms nešarvojant mirusiojo, vien aprengtą jo kūną paguldant į karstą, iškasant duobę ir palaidojant, pasak E. Bertulienės, reikėtų 440 eurų.
Brangiausios laidotuvės, neskaičiuojant gedulingų pietų, pasak jos, kainuoja apie pustrečio tūkstančio eurų.
„Rožančiaus giedojimo atsisakoma Aukštaitijoje. O štai Žemaitijoje giesmės prie mirusiojo – kalnai – giedamos ir šiandien.“
A. Bertulienė
Brangsta laidotuvių prekės
Kad mirusiųjų artimuosius būtų ypač pradžiuginusi 120 eurų padidinta laidojimo išmoka, teigia nepastebėjęs ir laidojimo paslaugų firmos „Liūdinta“ savininkas Darius Šeškas.
„Laidodami artimuosius žmonės neišlaidauja. Nepastebėjau, kad pirktų brangesnius karstus ar daugiau gėlių“, – sako D. Šeškas.
Jis konstatavo, kad nuo 2025-ųjų padidėjus laidojimo išmokai, ūgtelėjo ir „Liūdintos“ teikiamų paslaugų kaina.
„Didėja mokesčiai ir atlyginimai, tad buvome priversti kelti kainas“, – paaiškino D. Šeškas.
Be to, pasak verslininko, brangesnės tapo prekės, gaunamos iš tiekėjų.
Šarvoja bendruomenių namuose
Daugelyje Panevėžio rajono vietovių mirusieji šarvojami bendruomenės namuose.
Taip yra ir Raguvoje.
Šios seniūnijos vadovo Aurimo Jurevičiaus teigimu, tokiu atveju pinigai už salės nuomą neimami.
„Mirusiojo artimieji susimoka tik už išnaudotą elektrą“, – paaiškino seniūnas.
Skirtingai nei miestuose, kur dažnėja vadinamosios greitosios laidotuvės, seniūnijos vadovo teigimu, Raguvoje būna ir ilgesnių, kai velioniai šarvojami ir po dvi paras. Prie mirusiųjų skamba ir laidotuvių giesmės – ne leidžiami įrašai, o gieda giesmininkai.
2024-aisiais Raguvos seniūnijos administracija išdavė 48 leidimus laidoti mirusiuosius. 2025-aisiais per nepilną mėnesį išduoti penki tokie leidimai. Penktasis leidimas išduotas vakar.
Pernai šios seniūnijos gyventojai susilaukė dešimties kūdikių.
