Regėjimas – vienas svarbiausių pojūčių, kuris leidžia mums pažinti pasaulį, tačiau vis daugiau lietuvių susiduria su prastėjančia akių sveikata. Amžius, technologijų naudojimas ir nepakankama akių priežiūra yra pagrindinės priežastys, kurios lemia, jog regos sutrikimai tampa vis dažnesni.
Kodėl taip vyksta ir kaip galime apsaugoti savo akis? Būtent oftamologija ir yra ta sfera, kuri bando suprasti priežastis ir atsakyti į klausimus.
Regos sutrikimų priežastys Lietuvoje
Lietuvoje regėjimo problemos plinta dėl įvairių veiksnių. Amžius, gyvenimo būdas ir prevencijos trūkumas – pagrindinės priežastys, kodėl žmonių rega blogėja.
- Vyresniame amžiuje daugėja regėjimo problemų. Su amžiumi susijusios ligos, tokios kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija ar glaukomos rizika, tampa itin dažnos. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis – apie 20 % vyresnių nei 65 metų lietuvių turi rimtų regėjimo sutrikimų (SAM, 2020).
- Skaitmeninių technologijų naudojimas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis darbas prie kompiuterio sukelia akių nuovargį, sausumo sindromą ir netgi trumparegystės progresavimą. Per pastarąjį dešimtmetį trumparegystės atvejų skaičius tarp jaunimo Lietuvoje išaugo net 30 %.
- Dauguma Lietuvos gyventojų retai lankosi pas oftalmologą. Net 40 % žmonių nėra atlikę profilaktinio akių patikrinimo. Ši tendencija lemia vėlyvą daugelio akių ligų diagnostiką, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir mažiau efektyvus (SAM, 2020).
- Cukrinis diabetas, hipertenzija ir kitos lėtinės ligos taip pat smarkiai veikia regėjimą. Cukriniu diabetu Lietuvoje serga apie 100 tūkst. žmonių, o iš jų nemaža dalis susiduria su diabetine retinopatija – pagrindine aklumo priežastimi (WHO, 2021).
Pagrindinės regos problemos
Regėjimo sutrikimai Lietuvoje tampa vis dažnesni ir apima įvairias būkles.
Trumparegystė
Trumparegystė (miopija) yra viena sparčiausiai plintančių regos problemų Lietuvoje, ypač tarp jaunimo. Šią būklę lemia ilgas darbas uždarose patalpose ir išmaniųjų įrenginių naudojimas, kuris mažina akių prisitaikymą žiūrėti į tolį. Sheppard ir Wolffsohn (2018) tyrimai rodo, kad dėl intensyvaus technologijų naudojimo trumparegystės paplitimas auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Katarakta
Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, kuris dažniausiai atsiranda su amžiumi. Ši problema lemia regėjimo blankumą, neryškumą ir jautrumą šviesai. Kataraktos operacijos yra vienintelis efektyvus sprendimas ir kasmet Lietuvoje atliekama apie 20 tūkst. tokių procedūrų (SAM, 2020).
Geltonosios dėmės degeneracija
Geltonosios dėmės degeneracija yra pagrindinė regėjimo praradimo priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje ši problema paveikia apie 10 % vyresnių nei 60 metų gyventojų. Liga dažniausiai progresuoja lėtai, tačiau gali sukelti nepagydomą centrinės regos netekimą.
Diabetinė retinopatija
Cukrinis diabetas gali smarkiai paveikti akis. Diabetinė retinopatija – viena pavojingiausių komplikacijų, kuri dažnai lemia aklumą. WHO duomenimis – tinkamai kontroliuojant cukrinį diabetą ir reguliariai tikrinant akis – šios problemos rizika gali sumažėti 50 %.
Kaip apsaugoti akis?
Regėjimą galima išsaugoti laikantis tinkamų prevencinių priemonių. Svarbu reguliariai tikrinti akis, koreguoti gyvenimo būdą ir rūpintis sveikata.
- Oftalmologai rekomenduoja tikrintis akis bent kartą per dvejus metus, net jei nejaučiate jokių simptomų. Ankstyva diagnostika padeda išvengti sudėtingų regos sutrikimų.
- Laikykitės 20-20-20 taisyklės – kas 20 minučių atitraukite akis nuo ekrano ir 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, kuris yra bent 6 metrų atstumu.
- Regos sveikatai naudingi produktai, turintys liuteino, zeaksantino, omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų A, C, E. Valgykite špinatus, brokolius, lašišą, riešutus.
- Rūkymas žymiai padidina geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos riziką.
- Naudokite kokybiškus akinius nuo saulės, kurie apsaugo nuo UV-A ir UV-B spindulių.
Lietuvoje regos problemos tampa vis dažnesnės, tačiau daugeliui jų galima užkirsti kelią tinkamai rūpinantis akių sveikata. Nepamirškite, kad ankstyva diagnostika yra raktas į sėkmingą gydymą ir ilgalaikį akių sveikatos išsaugojimą.
