Eglute žalioji!

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Arba šiek tiek mokslinių faktų apie populiariausiuosius iš spygliuočių.

Pasirodo, medeliai, kuriuos mes pratę puošti per žiemos šventes, kupini įvairiausių staigmenų!

500 – tiek metų gali augti eglė. Nors ir tai tik matomos medžio dalies amžiaus riba. Kai tik eglės kamienas numiršta, šaknys gali išleisti naują ūglį. Ir šis turės lygiai tokią pačią DNR, kaip ir senasis, taigi bus tas pats organizmas (moksliškai vadinsis klonu).

200 – tiek sėklų gali tilpti eglės kankorėžyje. Specialistų skaičiavimais, viename hektare sveiko eglyno kasmet išbarstoma iki 5 milijonų sėklų. Bendras jų svoris siektų 25 kg.

6 – tiek kartų spygliuose daugiau vitamino C nei citrinose ar apelsinuose. Jaunučiuose spygliuočių ūgliuose esama ir gausybės kitų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, stiklinė pušų arbatos vitaminų kiekiu prilygsta stiklinei pomidorų sulčių.

23 – tiek kartų dygiosios eglės spyglių kutikulės (vaškinė danga, sauganti spygliukus nuo šalčio ir kitokio kenksmingo atmosferos poveikio) yra storesnės už paprastosios.

Kutikulių storis lemia spyglių spalvą, dėl to dygiąsias egles mes dažniausiai vadiname sidabrinėmis.

Beje, itin šaltomis žiemomis vaško sluoksnis ant jų dar pastorėja ir spygliai tampa pilkšvai balti.

600 kostiumų ir 4 000 porų pėdkelnių arba 1 500 m dirbtinio šilko galima gauti iš 1 kubinio metro eglės.

Pirmąkart audinys iš medienos celiuliozės – vadinamasis Šardonė šilkas (pagal išradėją grafą Ilerą de Šardonė) – buvo išaustas 1884 metais. O netrukus, 1892-aisiais, tuo pačiu pagrindu išrasta viskozė.

1 000 000 – tiek žiedadulkių grūdelių reikia, kad vienas jų pasiektų tikslą ir apvaisintų eglės kiaušialąstę. Tačiau kasmet šie plikasėkliai augalai paskleidžia debesis žiedadulkių – tiek, kad teoriškai eglėmis būtų galima apauginti visas mūsų galaktikos planetas.

20–30 – tiek metų praeina, kol natūraliai suyra nuvirtusios eglės kamienas.

Senasis Tikas – rekordininkas tarp ilgaamžių eglių.
Senasis Tikas – rekordininkas tarp ilgaamžių eglių.

9 566 metai – absoliutus eglės gyvenimo trukmės rekordas. Tokio amžiaus yra Senasis Tikas – Švedijos Fulufjeleto nacionaliniame parke auganti eglė.

Tiesa, 4 m eglės stiebas gerokai jaunesnis, tačiau šaknų tyrimas radioaktyviosios anglies metodu parodė, jog pirmasis Tiko daigelis prasikalė 7550-aisiais metais prieš mūsų erą, kai žmonija dar neturėjo rašto.

Greta Senojo Tiko augančių 20 kloninių eglių amžius irgi viršija 8 000 metų.

250 – tiek patogeninių mikroorganizmų yra 1 kubiniame metre eglyno oro. Tai beveik 10 kartų mažesnė koncentracija nei lapuočių miške – pavyzdžiui, beržyne.

Beveik sterilų orą ten, kur auga spygliuočiai, užtikrina fitoaleksinai – augalų gaminamos antibiotinės medžiagos (jų atsiranda ląstelėse, kai į šias patenka ligas sukeliantys mikroorganizmai). Fitoaleksinai ne tik naikina infekcijų sukėlėjus, bet ir aktyvuoja dujų apykaitą mūsų plaučiuose.

67 – tiek metrų (ir dar 37 cm) aukščio buvo pati aukščiausia Kalėdų eglė, patekusi į Gineso pasaulio rekordų knygą. Ja tapo artimiausia paprastosios eglės giminaitė pušinių šeimoje pakrantinė pocūgė, 1950-aisiais papuošusi „Northgate“ prekybos centrą JAV Sietlo mieste.

190 – tiek centimetrų sudaro vidutinės statistinės Kalėdų eglės aukštis viso pasaulio namuose.

1/10 medžio aukščio – toks yra optimalus žvaigždės Kalėdų eglės viršūnei dydis (tai yra jeigu eglė 190 cm aukščio, žvaigždė turi būti 19 cm). Jį apskaičiavo anglai matematikai universalinių parduotuvių tinklo „Debenhams“ užsakymu.

– tiek burbulų turėtų kabėti ant 190 cm aukščio Kalėdų eglės tų pačių anglų matematikų skaičiavimu.

Žinojote? Kokybiškiausias popierius gaminamas iš eglių – lyginant su lapuočių, jų medienos skaidulos ilgesnės, lengviau susijungia. Dėl to popierius būna tvirtesnis.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image