„Demografijos problema yra ne mažiau svarbi negu saugumo ir gynybos klausimas, kuriam Lietuva ir visa Europa jau subrendo. Mes supratome, kad norėdami būti saugūs, turime gynybai skirti ne tik dėmesį, bet ir išteklius. Mes, politikai, supratome, kad gynybos klausimais neturime ir net negalime turėti kokių nors tarpusavio priešiškumų, nepriklausomai nuo mūsų politinių pažiūrų ar partijos pavadinimo. Aš labai tikiuosi, kad toks pats sutarimas ir suvokimas ateis ir demografijos klausimu. Priešingu atveju visi kiti klausimai praranda bet kokią prasmę. Nėra prasmės investuoti į valstybių infrastruktūrą, gynybą, kitus klausimus ir sritis, jeigu valstybėje nėra žmonių“, – Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Demografijos trilema: kokį kelią rinksis Lietuva?“ teigė Europos Parlamento (EP) Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos (European conservatives and reformists group – ECR) narys dr. Aurelijus Veryga.
Į konferenciją diskusijai susirinko arti šimto dalyvių – nuo Europos Parlamento atstovų, Seimo narių, savivaldybių merų iki šalies verslo asociacijų, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, religinių konfesijų atstovų.
Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė Europos Parlamento konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys Paolo Inselvini, Europos politinio fondo „New direction“ vykdomasis direktorius Witold d’Humilly de Chevilly, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir kiti garbūs svečiai.
Arkivyskupas K. Kėvalas: visuomenėse turime siekti didesnės pagarbos gyvybei ir šeimai
Kėvalas. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Džiaugiuosi, kad atsiranda tų, kurie nebijo imtis atsakomybės kalbėti drąsiai, viešai ir imasi realių veiksmų kurti naują kultūrą, naują požiūrį į mūsų ir Europos valstybių ateitį, nes demografijos tema yra tarsi baltas dramblys kambaryje. Dievo akimis, šis pasaulis turi būti planeta, kurioje gimsta žmonės. Ir Dievas ieško bendradarbių, kurie būtų atviri tokiam jo projektui – kviesti naujus žmones į pasaulį ir šį pasaulį daryti gražesne ir nuostabesne vieta. Mes turime pradėti naują politinę kultūrą, kuri būtų atviresnė, labiau pagarbi gyvybei ir šeimai“, – konferencijoje kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Pasak konferencijos organizatoriaus, EP ECR atstovo dr. Aurelijaus Verygos, Europoje išgyvename tikrą, realią demografinę žiemą, ir temperatūra krenta vis labiau ir labiau.
„Jeigu nieko nedarysime, jei skubiai nesiimsime priemonių jau net ne Lietuvos, o visos Europos Sąjungos mastu, tai nei šalys, nei mes, kaip piliečiai, tiesiog neturėsime ateities. Mano Europos Parlamente atstovaujama ECR frakcija labai daug daro demografijos klausimams pakelti į aukščiausią EP politinės darbotvarkės lygmenį. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Europos Parlamente radau bendraminčių, kuriems gyvybės ir jos gausinimo, jos saugojimo ir pagarbos jai klausimas yra vienas prioritetinių politinėje darbotvarkėje. Ši konferencija, tikiuosi, yra tik pirmasis žingsnis į mano, kaip Lietuvos atstovo, politinę darbotvarkę Europos Parlamente, ir aš dėsiu visas pastangas, kad demografijos problemos klausimas neliktų tik politikų pasikalbėjimų formate, tačiau virstų realiais sprendimais tiek Lietuvos Seime, tiek ir kitų ES valstybių parlamentuose, o priimti sprendimai lemtų geresnes sąlygas gimti ir augti vaikams, pagarbą motinystei bei tradicinės šeimos modeliui“, – teigė dr. Aurelijus Veryga.
Demografijos iššūkiai – ir nežabota imigracija
Gausių šeimų mažėjimas, vėlesnis pirmojo vaiko gimimas, augantis spaudimas socialinės apsaugos sistemai, imigracijos iš trečiųjų šalių įtaka Lietuvos ekonomikai ir iššūkiai valstybių nacionaliniam saugumui, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir iššūkiai sprendžiant paramos jaunų šeimų kūrimosi regionuose klausimą, žiniasklaidos ir religijos įtaka ir galimybės prisidėti prie demografinės žiemos „atšildymo“ – tai pagrindinės temos, kuriomis konferencijoje dalijosi renginio pranešėjai.
„Kai kurių valstybių bandymai spręsti gyventojų trūkumą vykdant neatsakingą ir nevaldomą imigracijos politiką, privedė prie rimtų neramumų, sukėlė saugumo problemų, atvedė į politiką kraštutinių pažiūrų politikus. Klausiate, ką daryti, siekiant pakeisti gimstamumo situaciją ir nesukelti rizikos dėl nevaldomos imigracijos? Mano atsakymas būtų – privalome nedelsiant keisti patį požiūrį į demografiją, t. y. siekti ir skatinti gimstamumą, kurti palankias vaiko augimui sąlygas, priimti įstatyminę bazę, įgalinančią tėvus derinti vaiko auginimą su darbu, nerizikuojant finansiniu nuosmukiu ir kt.“, – konferencijoje kalbėjo dr. Aurelijus Veryga.
Statistikos rodikliai: raudonas šviesoforas jau liepsnoja
Statistikos duomenis demografijos tema ir jų tendencijas konferencijoje pristačiusi Valstybės duomenų agentūros Gyventojų statistikos skyriaus vyresnioji specialistė dr. Dovilė Galdauskaitė pripažino, kad Lietuvoje gimstamumo rodikliai pasiekė iki šiol neregėtas žemumas.
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,18 vaiko vienai moteriai. Tam, kad būtų užtikrinta natūrali kartų kaita, reikia, kad šis rodiklis būtų bent 2,1. Paprastai tariant, mes tiesiog senstame ir išmirštame.
Tokia situacija kelia daugybę iššūkių, pavyzdžiui, ką pažymėjo renginio pranešėja, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, verslas Lietuvoje susiduria su darbuotojų trūkumu, o tai mažina mūsų valstybės konkurencingumą ir ilgoje perspektyvoje stabdys ekonomikos augimą.
Ypač aštriai demografija atsiliepia šalies regionams. Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius pažymėjo, kad mažėjant gimstamumui, kyla grėsmė ir regionų išlikimui, nes mažėja vaikų ugdymo įstaigose, vis daugiau jų uždaroma.
„Trūksta darbuotojų kritinėse tarnybose: sveikatos priežiūros, policijos ir t. t. Ilgą laiką kalbėjus apie laisvą gyventojų ir darbo jėgos judėjimą, dabar jau pradedame kalbėti apie teisę pasilikti ir gyventi savo regione, gaunant visas reikiamas socialines garantijas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Čia ypač svarbus sutarimas tarp centrinės valdžios požiūrio ir savivaldybių finansinių galimybių užtikrinti tinkamą aplinką jaunų šeimų kūrimuisi mažesniuose miestuose, finansinių paskatos mechanizmų radimą tokioms šeimoms“, – teigė Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius.
Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje gyvenantis buvęs Seimo narys ir Panevėžio miesto vicemeras Deividas Labanavičius tikina, kad dr. Aurelijaus Verygos organizuota konferencija Vilniuje jam, kaip politikui, buvusi itin naudinga galimybė ir proga užmegzti tiesioginius kontaktus su asmenimis, kurie Lietuvoje ir užsienyje dirba šeimos politikos ir gyvybės apsaugos klausimais. „Panevėžys patenka į didžiausių Lietuvos miestų penketuką, tačiau turime pripažinti, kad demografijos problema palietė ir mūsų kraštą. Nors, lyginant su mažesnių savivaldybių kolegomis, mes infrastruktūros prasme esame geresnėje pozicijoje, tačiau žmogiškieji ištekliai ir dalijimasis patirtimi yra itin svarbus faktorius, siekiant planuoti paslaugų teikimą ir užimtumą jaunoms šeimoms. Ir galimybė iš pirmų lūpų išgirsti profesionalų patirtį ne tik apie problemos konstatavimą, bet ir apie žingsnius, kurie jau daromi, apie priemones, kurias galime perkelti ir į savo miestą – tai tokia galimybė man teko būtent šioje konferencijoje. Aš neabejotinai šią patirtį parsivežiau savo bendraminčiams panevėžiečiams, ir artimiausiu metu mano politinė komanda parengs priemonių planą Panevėžiui, kaip ir kokiomis priemonėmis bei darbais mes galėtume prisidėti prie mūsų miesto bendruomenės plėtros“, – sako praėjusioje kadencijoje Lietuvos Respublikos Seime panevėžiečiams atstovavęs Deividas Labanavičius, šiuo metu aktyviai kaip politikas dirbantis Panevėžio miesto bendruomenėje.
Konferencijoje buvo ne tik pateikta detali informacija apie demografinius pokyčius Lietuvoje, bet ir buvo diskutuojama apie pasikeitusias visuomenės nuostatas šeimos ir santuokos kūrimo klausimu, bandymus santuokos kūrimą pateikti kaip sovietinį reliktą, nuo kurio reikia išsivaduoti. Buvo kalbama ir apie vis labiau atidedamą pirmagimio gimimą, šeimų patiriamą ekonominį ir socialinį nesaugumą. Mokslininkai ir politikai pateikė tiek nacionalinius, tiek regioninius pavyzdžius, iliustruojančius bandymus kurti šeimoms palankią aplinką.
Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR frakcijos nario Aurelijaus Verygos iniciatyva, remiant EP ECR frakcijai. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.
Šarapovas, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gru-
ževskis, Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius ir EP narys dr. Aurelijus Veryga.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė Gindrutė Kasnauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Vygantas Malinauskas.
