Švietimo reformos greičiau nei prastėjanti demografinė situacija verčia mokyklas ieškoti išgyvenimo būdų.
Panevėžio švietimo strategai įspėjamąjį geltoną signalą dega dar vienai miesto gimnazijai.
Dabartiniai aštuntokai, jei dešimtoje klasėje neišlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), nebegalės tęsti mokslų gimnazijose.
Baiminantis, kad dėl tokios reformos Panevėžyje gresia nukentėti šiemet inžinerine tapusiai „Minties“ gimnazijai, miesto švietimo strategai jos bendruomenei pasiūlė gelbėjimosi šiaudą – prijungti Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą.
Visgi gimnazijos bendruomenė tokia iniciatyva nesusižavėjo. Ji nusiteikusi savomis jėgomis kovoti dėl išlikimo.
Tarp daugybės švietimo sistemos reformų – įtraukiojo ugdymo, atnaujintų programų, egzaminų, vienintelė – PUPP – atidėta dvejiems metams.
Bet jau 2026–2027 mokslo metais dešimtokai mokytis vienuoliktoje klasėje galės tik tuomet, jei PUPP surinks bent 4 balus iš dešimties.
Šios reformos sumanytojai aiškina, esą tai didins mokinių motyvaciją ir ugdymo kokybę, nes gimnazijose liks tik norintieji ir galintieji mokytis.
Tačiau yra ir kita šios reformos medalio pusė.
Visoje Lietuvoje vadinamojo pupo minimalios kartelės neperlipa per 20 proc. dešimtokų.
Drastiškai mažėjant mokinių skaičiui vienuoliktose ir dvyliktose klasėse, mažėtų ir mokytojų krūviai bei atlyginimai, o kai kurios gimnazijos būtų priverstos užsidaryti ar ieškoti kitų išlikimo alternatyvų.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyrius, matydamas, kad ši reforma mieste labiausiai paliestų mažiausią „Minties“ inžinerinę gimnaziją, jos bendruomenei pasiūlė planą – prie gimnazijos jungti Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą.
Toks pasiūlymas bendruomenėje sukėlė nemenką audrą.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 19 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Suaugusių žmonių spektaklis.