Artėjame prie išėjimo į pensiją 65-erių

2025 metais Lietuvoje toliau ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti.

Vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkis palaipsniui mažėja, o netrukus jis išvis išnyks.

Taigi, 2025 metais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėn. sulaukę vyrai (gimę 1960 metų gegužės 1 dieną – 1961 metų vasario 28 dieną) ir 64 metų 8 mėn. sulaukusios moterys (gimusios 1960 metų rugsėjo 1 dieną – 1961 metų balandžio 30 dieną).

2024 metais pensinis amžius vyrams buvo trumpesnis 2 mėnesiais, o moterims – 4 mėnesiais.

2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins ir pasieks 65 metus.

Tais metais į pensiją išeis 1961 metų kovo 1 dieną ir vėliau gimę vyrai ir 1961 metų gegužės 1 dieną ir vėliau gimusios moterys.

2012 metais pensinis amžius vyrams buvo 62 metai 8 mėn., o moterims – 60 metų 4 mėn.

2011 metais Seimas pritarė pensinio amžiaus ilginimui iki 65 metų. Įstatymo aiškinamajame rašte tuomet skelbta, kad pensinio amžiaus suvienodinimas vyrams ir moterims bei šio amžiaus pailginimas iki 65 metų leis pagerinti santykį tarp įmokų mokėtojų bei pensijų gavėjų, o ilgalaikėje perspektyvoje padės mažinti finansinę naštą „Sodros“ biudžetui.

Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydį lemia: per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.

Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami, skelbia „Sodra“.

Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų, nuo 2022 metų tai garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri yra 269,77 Eur (nuo 2024 metų tai yra bazinis pensijos dydis).

Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999–2017 metais buvo 30 metų). 2027 metais jis sieks 35 metus: