Iš darželių ir mokyklų atima kąsnį

Mokykloms ir vaikų darželiams artėja sunkūs laikai.

Jau nuo kitų metų pradžios nebeliks galimybės biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Švietimo įstaigų vadovai neslepia, kad teks daug ko atsisakyti, nes bet kokios rinkliavos iš tėvų – itin skausmingas klausimas.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai savo 1,2 proc. GPM galės skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, iki 0,6 procento – politinėms partijoms ir politiniams komitetams bei profesinėms sąjungoms.

Iš paramos gavėjų sąrašo išbraukiamos visos biudžetinės įstaigos, sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitos gyventojų bendrijos, šeimynos.

Įstatymo pataisų rengėjai tikina, kad tėvai, norintys iš GPM paremti darželį ar mokyklą, galės patys steigti labdaros fondus.

Ateitis miglota

Lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorei Berutei Laureckienei gaila, kad toks valdžios sprendimas švietimo įstaigas palieka be galimybės lengviau sutvarkyti patalpas ar įsigyti reikalingų priemonių.

Iš miesto biudžeto darželis gauna lėšų tik būtiniausiems poreikiams, o iš gyventojų pajamų mokesčio sau leisdavo pirkti naujų STEAM ar sensorinių priemonių, paremontuoti patalpas, sutvarkyti lauko erdves.

„Dabar neteksime ir tos paramos, vadinasi, sau galėsime dar mažiau leisti“, – sako B. Laureckienė.

Direktorės teigimu, kasmet iš GPM darželis surinkdavo apie 1200 eurų. Nelikus tokios paramos, papildomo finansavimo iš Savivaldybės įstaigos vadovė nesitiki.

Į darželio sąskaitą teįkris tėvų mokamas reikmių mokestis – 15 eurų nuo kiekvieno vaiko per mėnesį. Tačiau kasmet ir jo surenkama vis mažiau.

„Vaikų mažėja. Vieną grupę teko uždaryti jau rugsėjį, nežinia, kaip bus kitąmet. Tad ir įstaigos reikmių mokesčio surenkama suma mažėja“, – kalbėjo B. Laureckienė.

Rinkliavos – skausmingas klausimas

Tėvai ir darbuotojai 1,2 proc. savo pajamų mokesčio įstaigai skirdavo geranoriškai, tačiau tiesioginės rinkliavos ar prašymai paremti įstaigą, anot B. Laureckienės, – itin skaudus klausimas.

„Darželyje ir dabar vyksta įvairūs renginiai, kai šeimos kviečiamos paaukoti beglobiams gyvūnams ar sergantiems vaikams. Bet jei pradėsime prašyti paremti ir darželį, tėvai tikrai nebus patenkinti. Ne visi tėvai dirba, dalis net ir dirbančių šeimų priverstos skaičiuoti kiekvieną eurą, o jose auga ir ne po vieną vaiką, nemažai turime ukrainiečių šeimų. Kiti, jeigu negali prisidėti, jaučiasi nevisaverčiai. Todėl visos tokios rinkliavos – skausmingas klausimas“, – paaiškino B. Laureckienė.

Įstatymų leidėjų siūlymas patiems tėvams steigti labdaros fondą, direktorės nuomone, sunkiai įgyvendinamas.

„Bandysime steigti ir labdaros fondą, bet spausti tėvų imtis šios iniciatyvos negalime. Teks mokytis daryti kitaip, nors ankstesnis variantas buvo paprastas ir visiems priimtinas. Jau ir taip esame paskendę įvairių dokumentų šūsnyse, o čia bus dar papildomas iššūkis“, – pripažįsta B. Laureckienė.

Smulkmenoms neleidžia

Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė pasakojo, kad iš gyventojų pajamų mokesčio, kurį skirdavo mokinių tėvai ar patys darbuotojai, įstaiga surinkdavo 3200 – 3900 eurų.

„Šiemet iš gyventojų pajamų mokesčio mums pavyko dviejose klasėse pakeisti senas medines grindis į šiuolaikinę dangą. Taip pat išperkame kelias vietas prie mokyklos automobiliams pastatyti, kad atvykę tėvai galėtų palydėti vaiką į klasę ar nueiti pasikalbėti su mokytojais.

Labai taupome šiuos pinigus ir smulkmenoms tikrai neleidžiame. Kiek skiria Savivaldybė, mums neužtenka savo poreikiams patenkinti, nes vis norisi ką nors atsinaujinti, pagražinti. Todėl šis sprendimas mums iš tiesų skausmingas“, – kalbėjo K. Žaltauskienė.

Paremti mokyklos nebus uždrausta, tačiau tėvai jai skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį galės tik per labdaros fondą, tačiau šio pačios tokios įstaigos negalės valdyti.

„Steigti labdaros fondus – sudėtingas reikalas, turintis ir teisinę atsakomybę. O jų steigimo ir veiklos vystymo galės imtis tik tėvai. Greičiausia tuo keliu ir eisime, bet dar nepradėjome konkrečių žingsnių. Toks sprendimas, dėl kurio nukentės mokyklos ir darželiai, išties keistas“, – tvirtina Pradinės mokyklos direktorė.

Privers atsisakyti tradicijų

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas pritarė, kad tokios Labdaros ir paramos įstatymo pataisos – labai netoliaregiškas sprendimas.

Per metus gimnazija iš 1,2 proc. GPM surinkdavo apie 10 tūkst. eurų, kartais ir daugiau. Gimnazijos taryba visuomet tardavosi, kaip šiuos pinigus geriau paskirstyti.

Direktoriaus teigimu, maždaug 50–60 proc. lėšų atitekdavo remontui, reikalingai aparatūrai pirkti.

„Kasmet gerindavome mokyklos aplinką, skirdavome lėšų įsigyti higienos ar buitinėms prekėms. Dabar ta galimybė bus atimta“, – tvirtino R. Dambrauskas.

Pasak jo, lėšų būdavo skiriama ir mokyklos parlamentui, didžioji jų dalis – tradiciniam renginiui „Sidabrinė naktis“ organizuoti.

„Gal teks atsisakyti ir „Sidabrinės nakties“. Nors už salės nuomą nereikia mokėti, bet kainuoja visi kiti organizaciniai dalykai – pradedant muzika, įgarsinimu ir baigiant dovanomis. Tai buvo ne tik gimnazijos, bet ir visos miesto bendruomenės renginys, bet direktorius iš savo kišenės negalės mokėti, kad šventė įvyktų“, – sako R. Dambrauskas.

Mokinių neberems

R. Dambrauskas svarsto, kad tikriausiai nebeliks ir kone du dešimtmečius puoselėjamos tradicijos prieš Kalėdas leisti atvirukus ar kalendorius su vaikų piešiniais, kuriuos dovanodavo šeimoms. Mokykla sako nebegalėsianti motyvuoti itin gabių savo mokinių ar padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia.

„Pavyzdžiui, turime vaiką, kuris mokosi itin gabių vaikų akademijoje fizikos, mes finansuojame jo mokslus. Vadinasi, teks atsiprašyti mamos, kad kitąmet nebegalėsime padėti. Gabiems vaikams, kurių turime nemažai, pavasariais organizuodavome išvykas, taip paskatindami juos dar labiau mokytis ir siekti puikių rezultatų. Kartais iš tų pinigų nupirkdavome ir socialiai remtiniesiems batus ar striukę. Dabar ir ta galimybė bus atimta“, – apgailestauja R. Dambrauskas.

Pasak direktoriaus, sudėtinga rasti tėvų, kurie imtųsi organizuoti išleistuves ar kitus renginius, tad sunku tikėtis, kad kažkas imsis iniciatyvos steigti labdaros fondą. Tuo labiau kad gimnazijoje mokomasi vos ketverius metus.

„Žinoma, ir be paramos mokyklos toliau dirbs, bet bus netvarkyta. Nekritikuoju tokio sprendimo, jeigu mūsų valdžiai atrodo, kad mokyklos gyvena labai gerai, vadinasi, gal taip ir yra. Bet liūdna“, – neslėpė R. Dambrauskas.