Panevėžio miestui prieš daugiau nei metus įdiegus elektroninio bilieto sistemą, tuo keliu žada sukti ir rajonas.
Gavus europinį finansavimą, jau po kelerių metų turėtų būti galimybė ir priemiestiniais autobusais keliauti su e. bilietais galiojant tai pačiai transporto kortelei, kaip ir mieste.
Kol kas tik popierinis darbas
Panevėžio rajono taryba paskutiniame šių metų posėdyje svarstys, ar tapti VšĮ „Panevėžio keleivinis transportas“ dalininke ir investuoti 34 tūkst. 800 eurų įnašą.
Mero Antano Pociaus teigimu, tai būtinas žingsnis prisijungiant prie europinio projekto diegti e. bilietą.
„Mums norint dalyvauti šiame projekte reikia tapti įstaigos dalininkais, kadangi rajone nėra panašios įstaigos kaip „Panevėžio keleivinis transportas“, atsakingos už keleivių vežimo ir aptarnavimo administravimo paslaugas“, – aiškina Panevėžio rajono vadovas.
Pasak A. Pociaus, rajone visi priemiestiniai autobusai yra samdyti per konkursą.
„Laimėjusiems transportininkams įdiegtume tą pačią sistemą ir važinėtų su mūsų e. bilieto sistema“, – dėsto planus meras.
Tiesa, prieš tai dar reikia gauti miesto politikų sutikimą dėl naujo dalininko.
„Negalime ne savo įstaigoje tokių dalykų diegti“, – pripažįsta A. Pocius.
Įdiegus e.bilietą ir po rajoną kursuojančiuose priemiestiniuose autobusuose, ta pati transporto kortelė galiotų ir rajone, ir mieste. Taigi keliauti būtų patogiau visiems – rajono gyventojams ir panevėžiečiams.
Kada toks planas galėtų tapti tikrove, rajono meras dar nežino. Kol kas tepradedami tvarkyti biurokratiniai klausimai: pirmiausia reikia abiejų savivaldybių tarybų pritarimo, vėliau – teikti paraišką finansavimui gauti.
Visa tai, A. Pociaus spėjimu, gali užtrukti mažiausiai metus.
„2026-aisiais metais jau gal kas rimčiau pajudėtų“, – svarsto rajono vadovas.
Reisų nebediktuos emocijos
Pagal tą patį projektą rajone būtų atnaujintos ir devynios autobusų stotelės – Kaubariškio, Liberiškio, Gustonių, Daukniškių 1, Daukniškių 2, Janališkių, Juodlieknio, Velžio kaimuose.
Taip pat penkiose stotelėse – Piniavoje, Vaivaduose, Pažagieniuose, Dembavoje, Molainiuose – ketinama įrengti penkias informacines viešojo transporto švieslentes.
Šiuo metu Panevėžio rajono keleivius 47 maršrutais veža dvi įmonės – „Transervis“ ir „Transporto centras“. Jų sutartys baigsis kitais metais.
Pasak mero A. Pociaus, vežėjai paskelbus konkursą parenkami dvejiems metams. Tačiau jau dabar rengiamasi kitų metų rudenį vyksiančiam konkursui ir planuojama, kad būsimieji jo laimėtojai keleivius rajone veš mažiausiai septynerius metus.
Rajono vadovo teigimu, elektroninio bilieto sistema būtų ne tik patogesnė keleiviams, bet ir visapusiškai skaidresnė. Ją įdiegus aiškiau matysis keleivių srautai: kur ir kada kiek jų įlipa, kur išlipa. Pastebėjus momentus, kai keleivių visiškai nebūna, galbūt tam tikrus reisus būtų galima panaikinti ir perkelti į kitus laikus, kai žmonės vos telpa autobusuose.
„Kai turi informacijos, lengviau priimti sprendimus, – teigia A. Pocius. – Dabar daugiau vadovaujamės emocijomis: kam reikia vykti pas gydytoją, kam dar kur nors, bet tikslių įrodymų nėra.“
Miestas už
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, europinė parama numatyta tik rajonui, tad miesto Savivaldybė negalėtų teikti panašaus projekto. Tačiau vis tiek jį vertina pozityviai, nes bendra elektroninio bilieto sistema būtų patogi visiems keleiviams – ir miesto, ir rajono.
Dviejų keleivinio transporto sistemų administravimas, J. Leipaus manymu, irgi neturėtų kelti sunkumų. Veiktų bendra e. bilieto sistema, tik su atskiromis zonomis.
„Kai turi informacijos, lengviau priimti sprendimus. Dabar daugiau vadovaujamės emocijomis: kam reikia vykti pas gydytoją, kam dar kur nors, bet tikslių įrodymų nėra.“
A. Pocius
„Kiek kalbėjome su „Panevėžio keleivinio transporto“ vadovais, jeigu techninėse sąlygose bus reikalavimas, kad rajono e.bilieto sistema būtų suderinta su Panevėžio miesto, suderinti abi geografiškai atskirtas zonas turėtų būti paprasta“, – patikino Miesto plėtros skyriaus vadovas.
Dviračio neišradinėja
„Panevėžio keleivinio transporto“ direktorius Giedrius Šileika su tuo sutinka. Priemiesčiui gavus galimybę naudotis e. bilietu, jų įstaiga galėtų užsiimti maršrutų planavimu, bilietų platinimu, sistemų priežiūra ir pan. Tad patogu būtų ne tik važinėjantiesiems autobusais – keleivių vežimo administravimas būtų nuimtas nuo vežėjų ir rajono Savivaldybės pečių.
Tai nebūtų visiškai naujas dalykas.
„Yra ir pasaulinėje praktikoje, ir pačioje Lietuvoje, kai miestas ir rajonas turi bendrą e. bilieto ir bendrą įrangos sistemą“, – sako G. Šileika. Taip viešasis transportas, pavyzdžiui, funkcionuoja Klaipėdos mieste ir rajone.
Vienintelis skirtumas nuo miesto, direktoriaus teigimu, būtų pačių bilietų kainodara. Mieste yra vienkartinis ir terminuotasis bilietai, o rajone bilieto kaina priklauso nuo nuvažiuoto atstumo.
G. Šileika nemano, jog dėl to, kad rajone – ne vienas vežėjas, galėtų kilti kokių problemų. E. bilieto sistemos įranga visiems būtų vienoda – tereikėtų sudaryti atskiras sutartis dėl jos įdiegimo.
Neketina atsilikti
Panevėžio mieste e. bilieto sistema veikia daugiau nei metus. Ir tuos metus G. Šileika vertina kaip vienareikšmę sėkmę.
„Miestas seniai turėjo žengti žingsnį link skaitmenizacijos“, – sako „Panevėžio keleivinio transporto“ direktorius.
Jis pripažįsta, kad visada yra ir bus, ką patobulinti, tačiau tai priklauso ir nuo biudžeto lėšų.
„Galima įdiegti labai sudėtingą, labai išmanią sistemą, bet tas reikalauja ir atitinkamų lėšų“, – aiškina specialistas.
Ateityje planuojama dar ne viena naujovė. G. Šileikos teigimu, galvojama apie galimybę su mobiliąja programėle pažymėti ir terminuotąjį bilietą (dabar – tik vienkartinį). Taip pat svarstoma sudaryti sąlygas keleiviams vietoje transporto kortelės naudoti banko. Ją priglaudus prie bilietų skaitytuvo būtų pažymimas vienkartinis bilietas. Tai būtų ypač patogu miesto svečiams.
Tiesa, visi planai, anot pašnekovo, kol kas atsiremia į finansinius skaičiavimus, nes tai būtų nepigu ir susiję su įvairiais banko mokesčiais.
G. Šileikos duomenimis, tokia praktika, plačiai naudojama užsienio šalyse, Lietuvoje taikoma tik dviejuose miestuose: Klaipėda buvo pirmoji, o neseniai ja pasekė ir sostinė.
Transporto įstaigos vadovo teigimu, nenorima būti tik vidutiniokais.
„Norime būti priekyje – turėti šiuolaikiškas išmaniąsias sistemas. Kad galėtume didžiuotis, jog esame priešakyje ir niekuo neatsiliekame nuo kitų šalių ar kaimyninių miestų“, – sako G. Šileika.
