Į Marijonų gatvės koplyčią švęsti jos vardadienio – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidų sekmadienį ateisiantys tikintieji, kaip ir iki šiol, į šventovę turės ropštis stačiais laiptais.
Dvejus su puse metų šios koplyčios rektoriaus puoselėjamas planas šalia įrengti pandusą vis dar susiduria su kliūtimis. Tačiau kunigas viliasi, kad pavasarį pagaliau galės imtis šio nesudėtingo įrenginio statybų.
Buvo paskelbtas veto
Netruks sueiti treji metai, kai Marijonų gatvėje esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios rektorius Chuanas Markosas Kodutis ėmėsi iniciatyvos greta į šventovę vedančių stačių laiptų įrengti ir nuožulną – pandusą.
Dvasininkas pabrėžia, kad jo ypač reikia koplyčią lankantiems vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiesiems judėjimo negalią, tėvams su vaikais vežimėliuose.
Dabar jiems į pastato vidų vežimėlius tenka užsinešti laiptais. Taip atboginti į koplyčią tenka ir žmones, kurie juda sėdėdami vežimėliuose.
Parodžiusiam iniciatyvą įrengti pandusą kunigui talkino architektas, jis parengė architektūrinę statinio viziją, šioji derinta su kultūros paveldo specialistais. Po ilgokų derinimų nuožulnai buvo paskelbtas veto.
Paveldo specialistams neįtiko, nes pandusas lietėsi su laiptų atramos dalimi, o šioji – saugoma valstybės.
Draudimą statyti pandusą paveldosaugininkai motyvavo ir tuo, kad jis gadins pastato vaizdą.
Visgi Panevėžyje kilus nemenkam ažiotažui, Kultūros paveldo departamento vadovui Vidmantui Bezarui teko švelninti toną.
Lauks šiltų orų
„Gavau pono Bezaro laišką. Jis atsiprašė, kad taip ilgai užtruko su atsakymu ir pareikalavo išsamaus situacijos įvertinimo. Kultūros paveldo departamentui turime pateikti ir pastato, į kurį vestų pandusas, ir jį juosiančio žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat kultūros paveldo specialistams privalome pristatyti ir paties panduso projektą“, – teigė Ch. M. Kodutis.
„Bažnyčios pastatas juk turi tarnauti visiems žmonėms. O kad aš, judantis vežimėliu, patekčiau į ją, stačiais laiptais užnešti mane turi net keturi vyrai.“
J. Dumša
Pasak kunigo, jo bičiulis architektas šiuo metu kaip tik rengia reikiamus duomenis. Dvasininkas vylėsi, kad darbai neužtruks, tad dokumentus Kultūros paveldo departamentui bus galima pateikti dar šiais metais.
„Jei gausime leidimą įrengti pandusą, statybų būtų galima imtis atšilus orams. Tikiuosi, kad tai nebus ilgai trunkančios statybos“, – sako kunigas.
Užneša keturi vyrai
Su prašymu leisti prie Marijonų koplyčios įrengti pandusą į Kultūros paveldo departamentą kreipėsi ir Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas.
Pandusą siekiama pastatyti prie kairiojo koplyčios šono. Jis būtų lengvai sumontuojamas, pagamintas iš metalo konstrukcijų. Preliminariais duomenimis, tokio statinio ilgis siektų 17 metrų, juo būtų užeinama ar užvažiuojama į pusantro metro aukštį. Tokio aukščio yra koplyčios pamatai.
Kiek kainuotų nuožulną įrengti, kunigas Ch. M. Kodutis teigia kol kas nežinantis.
Kultūros paveldo specialistų trukdžiai nuožulnos statyboms papiktino ir net įskaudino ne vieną panevėžietį.
„Bažnyčios pastatas juk turi tarnauti visiems žmonėms. O kad aš, judantis vežimėliu, patekčiau į ją, stačiais laiptais užnešti mane turi net keturi vyrai“, – draudimu piktinosi Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša.
Vienuolius išvarė, vienuolyną uždarė
Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčią prieš 85 metus pasistatė Panevėžyje gyvenę vienuoliai marijonai.
Šios kongregacijos vienuoliai į Panevėžį atvyko prieš 97 metus, 1927-aisiais. Iš pradžių jie gyveno netoli Švč. Trejybės bažnyčios, joje aukodavo mišias. Vyskupui Kazimierui Paltarokui šiai kongregacijai paskyrus bažnyčios valdytos žemės plotą kitoje Nevėžio pusėje, ten imtas statyti naujokyno su koplyčia pastatas.
Statybos baigtos 1939-aisiais, o vienuolynas ir jo koplyčia vyskupo K. Paltaroko pašventinti tų pačių metų rugpjūtį.
Deja, vienuoliai šiame pastate gyveno neilgai. Lietuvą okupavus sovietams ir pasikeitus valstybės santvarkai, vienuolynas iškart buvo uždarytas. Aukoti mišias koplyčioje uždrausta 1947-aisiais.
Vienu metu uždaryto vienuolyno patalpose buvo apgyvendinti Panevėžio teatro aktoriai.
Šiems suteikus butus, patalpose įkurtas rusakalbių vaikų lopšelis-darželis.
Šį iškeldinus, 22-ejus metus – nuo 1970 iki 1992 metų vienuolyno patalpose veikė vaikų dailės mokykla, koplyčioje būta archyvo saugyklos, vėliau ji tapo vaikų dailės mokyklos sandėliu.
1992 metais marijonų vienuolynui statytas pastatas grąžintas Bažnyčiai.
Nuo 2004-ųjų buvusio naujokyno patalpose veikia Panevėžio vyskupijos sielovados centras, o koplyčioje vyksta pamaldos.
