Tarptautinį pripažinimą pelniusiais keramikos simpoziumais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsi Panevėžio miesto dailės galerija į dinamišką Aukštaitijos sostinės kultūros lauką šįmet įliejo naujų potyrių netikėtomis meno sintezėmis ir nustebinusiais kūrybiniais projektais.
Apie tekstilę kitaip
Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas sako, kad besibaigiantys 2024-ieji buvo iš tiesų kūrybingi, darbingi, pilni įdomių, netikėtų kūrybinių projektų.
Šiuolaikinės tekstilės parodoje „S/Kietas K/Raštas“ žiūrovai aikčiojo išvydę, kaip, sujungus tekstilę su technologijomis, neįprastai suskamba lietuviški raštai – tautiniais ornamentais metalu siuvinėtos lentos, paveikslai, suvyti iš megztinių, kojinių ir pirštinių…
„Sintezės mene – ir medžiagiškumas: susijungia tekstilė ir medis, tekstilė ir metalas. O mums šiuolaikinės tekstilės paroda atvėrė tekstilės meno ir kūrybinių industrijų bendradarbiavimo perspektyvą Panevėžyje, juk čia veikia gilias lino tradicijas išlaikiusios įmonės“, – sako E. Žukauskas.
Ši žiūrovus stulbinusi, net 46-is autorius suvienijusi paroda tapo savotišku naujo Dailės galerijos veiklos etapo startu. E. Žukauskas prasitaria, kad šiuo metu dirbama su Lietuvos dailininkų sąjunga – siekiama stiprinti šiuolaikinės tekstilės kryptį Panevėžyje.
„Paroda „S/Kietas K/Raštas“ sulaukė milžiniško susidomėjimo, todėl kitais metais jau suplanuotas šiuolaikinės tekstilės meno projektas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, paskaitomis, paroda“, – pasakoja galerijos direktorius.
Stiklo ir džiazo improvizacijos
Panevėžio kultūrinį lauką rugsėjį įkaitino miesto Dailės galerijos ir stiklo studijos „Glasremis“ bendras projektas – tarptautinis stiklo meno simpoziumas „GlassJazz“.
Jau penktą kartą Aukštaitijos sostinėje organizuotas tarptautinis meninio stiklo simpoziumas tapo reikšmingu įvykiu ne tik į jį pakviestiems 15-ai menininkų iš įvairiausių šalių, bet ir kūrybinį vyksmą fiksavusiems fotografams bei žiūrovams.
Karščiu alsuojančioje „Glasremis“ studijoje unikalų stiklo meno gimimo procesą, nuspalvintą džiazo ir kitų žanrų muzikos improvizacijomis, stebėjo daugiau nei 1100 žiūrovų.
Kasdien ištisą savaitę trukę „GlassJazz“ renginiai džiugino netikėtais rakursais.
Kartu su stiklo menininkais kūrybinėje kolaboracijoje dalyvavo džiazo atlikėjai: stiklo virtuozų eksperimentavimus lydėjo ir profesionalių džiazmenų, ir Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos, Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokytojų bei moksleivių, orkestro „Aukštyn“ muzika.
„Toks didžiulis susidomėjimas rodo, kad panevėžiečiai mėgsta stiklo meną. Netgi Kultūros taryba šį projektą įvertino pabrėždama, kad Lietuvai reikalingas meninis stiklas“, – akcentuoja E. Žukauskas.
Direktorius sako neabejojantis, kad šiam „Glasremis“ vadovo, stiklo menininko Remigijaus Kriuko prieš dešimtmetį sumanytam projektui, jau tapusiam Panevėžio vizitine kortele, lemta būti ilgaamžiu.
Vienoje parodoje – menų įvairovė
Reikšmingu šiųmečiu miesto kultūriniu įvykiu tapo ir paroda „Aukštaitijos dailė 2024. Metamorfozės“. Joje darbus pristatė daugiau nei keturios dešimtys Aukštaitijos regiono kūrėjų. Parodoje po galerijos skliautais sutilpo įvairių dailės šakų atstovų kūryba: tapyba, skulptūra, grafika, keramika, stiklas, fotografija, grafika ir kt.
E. Žukauskas džiaugiasi, kad didelę atranką į parodą šįmet perėjo ir nemažai jaunųjų kūrėjų, tai, pasak direktoriaus, nuteikia viltingai, galvojant apie Aukštaitijos regiono vizualiojo meno perspektyvas.
Fotomeno šventėje žvilgsnis į miestą
Fotografijos meno bendruomenę į Panevėžį sukvietė Dailės galerijos nuo 2005-ųjų rengiama, gilias tradicijas turinti tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“.
Per tiek metų ne tik susiformavo jos savitos tradicijos, bet ir svarbiausia nuostata – propaguoti profesionaliąją meninę fotografiją, atskleidžiant šiuolaikinio miesto ir žmogaus santykį. Bienalės metu vyko menininkų kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiesiems, o tarptautinė paroda iš Panevėžio apkeliavo Kupiškio ir Rokiškio ekspozicijų erdves.
Sujungė mokslą ir kūrybą
Mokslinės žinios ir kūrybingi meniniai sprendimai susipynė išskirtinėje parodoje „Keramika pro mikroskopą“.
Per Dailės galerijos, Panevėžio švietimo centro ir jo padalinio – Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centro bei Vytauto Mikalausko menų gimnazijos vykdytą projektą dvi dešimtys šios gimnazijos moksleivių leidosi į mokslinių ir kūrybinių atradimų paieškas. Jaunieji kūrėjai tyrinėjo keramikos medžiagas, atliko eksperimentus chemijos laboratorijoje, o galerijoje kūrė šiuolaikinės keramikos darbus, įkvėptus mokslinių tyrimų.
Pasak E. Žukausko, net profesionalūs menininkai liko nustebinti išvydę mokinių kūrybos rezultatus: ne tik keramikos kūrinius, bet ir eksperimentų pavyzdžius, mikroskopu darytas molio bei glazūrų fotografijas.
„Tai buvo bene pirmas kartas Lietuvoje, kai į keramiką pasižiūrėta tokiu žvilgsniu“, – paaiškina direktorius.
Keraminis pano – unikalus panevėžiečių portretas
Didžiulio susidomėjimo sulaukė Dailės galerijos idėja ant Laisvės aikštės tunelio sienos sukurti keramikinį pano „Panevėžiečiai“.
Pernai miesto gimtadienio proga inicijuotame kūrybiniame projekte dalyvavo 200 gyventojų – nuo darželinukų iki senjorų, šįmet – dar tiek pat. Kūrybinių dirbtuvių metu kiekvienas projekto dalyvis sukūrė po vieną akmens masės bareljefinį portretą, papuošusį naują lauko galeriją.
E. Žukauskas šypsosi jau sulaukiantis panevėžiečių klausimų, kada galerija vėl pakvies kurti pano. Direktorius žada: pano tikrai plėsis, juk ant tunelio sienos dar likę daug vietos.
„Ar vienas toks keraminis portretas yra menas – diskusijų klausimas, bet visi keli šimtai miesto bendruomenės sukurtų portretų, sujungtų į pano, neabejotinai yra unikalus kūrinys. Ne kiekvienas miestas gali pasigirti turintis tokį kolektyvinį darbą viešojoje erdvėje “, – pabrėžia E. Žukauskas.
Už Lietuvos ribų
Panevėžio dailės galerijos veikla, aprėpianti kur kas daugiau nei parodos ir edukacijos, jau peržengė ne tik miesto, bet ir šalies ribas.
Dar šįmet įstaiga rengiasi pasirašyti ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo su Lenkijos Gdansko dailės akademija, jau užmegzti ryšiai su Ukrainos Lvivo nacionaline Boryso Voznyckio dailės galerija. Sausio pabaigoje Panevėžyje numatyta šios galerijos pristatomos ukrainietės tapytojos paroda.
Lankytojų srautai viršijo lūkesčius
E. Žukauskas džiaugiasi: Dailės galerija mieste įsitvirtinusi kaip stiprus bendruomenės traukos centras, atviras, įdomus ir vaikams, ir senjorams.
Itin didelio susidomėjimo sulaukia galerijos vykdomi edukaciniai užsiėmimai, organizuojami ir šeimoms, ir atskiroms amžiaus grupėms. Šių kūrybinių programų lankytojai turi galimybę išmėginti jėgas keramikoje, apžiūrėti veikiančias parodas.
Galerijos lankytojų srautas, pasak direktoriaus, seniai sugrįžo į priešpandeminį lygį, o metams dar nepasibaigus jau viršijo lūkesčius.
Direktoriaus teigimu, išties pasiteisino sprendimas visoms miesto galerijoms ir muziejams atverti lankytojams duris ir abi savaitgalio dienas. Aplankyti kultūros naujienos – „Stasys Museum“ į Aukštaitijos sostinę atvykstantys turistai pasinaudoja proga užsukti ir į kitas kultūros įstaigas.
Šios, kad išlaikytų meno mylėtojų susidomėjimą, svarsto E. Žukauskas, priverstos ieškoti naujų kūrybinių sprendimų.
Pasaulio keramikų sostinė
Šiemet stiprų proveržį pademonstravusi Dailės galerija jau rengiasi naujiems iššūkiams.
„Kitais metais mūsų didžiausias uždavinys – laimėti finansavimą jubiliejiniam 25-ajam Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui surengti. Siekiame, kad būtent mūsų mieste pulsuotų naujausios pasaulinės keramikos meno tendencijos, skleistųsi kūrėjų potencialas, o panevėžiečiai ir miesto svečiai būtų ne tik žiūrovais, bet ir kūrybinių, edukacinių simpoziumo veiklų dalyviais“, – sako E. Žukauskas.
Direktorius pajuokauja, kad ateinančią vasarą suplanuotam simpoziumui įvykti tereikia „smulkmenos“ – lėšų. Aukštą tarptautinio renginio kokybę jau užtikrina didelė Dailės galerijos patirtis ir įdirbis.
„Pasaulio keramikai jau laukia šito renginio“, – šypsosi E. Žukauskas.
Daugiau nei tris dešimtmečius Panevėžyje organizuojamas tarptautinis keramikos simpoziumas Aukštaitijos sostinę pavertė traukos vieta pasaulio keramikams, o Dailės galerijos saugyklas per tiek laiko užpildė unikali šiuolaikinės keramikos kolekcija.
Šio tradicinio renginio svorį pasauliniame meno kontekste rodo ne tik pretenduojančių jame dalyvauti garsiausių šalies ir užsienio keramikų pavardės. Praėjusiais metais Panevėžyje surengto simpoziumo atgarsiai pasiekė pasaulio kultūros žiniasklaidą, Dailės galerijos menotyrininkės Aurelijos Seilienės pranešimas, nušvietęs Panevėžio keramikos simpoziumų tradiciją, skaitytas svarbiausiame pasaulio keramikų renginyje – Tarptautinės keramikos akademijos, vienijančios menininkus, kolekcininkus, galerijas, muziejus, asamblėjoje Portugalijoje.
„Tarptautiniame keramikos meno lauke Panevėžio simpoziumas jau užima reikšmingą vietą, o mes ir toliau sieksime, kad kuo platesniam ratui žmonių, galbūt iki šiol visai nesidomėjusių daile, keramika taptų 2025-ųjų metų atradimu“, – sakė E. Žukauskas.
