Visi gerai žinome, kad kosminė erdvė yra vakuumas, kuriame nėra oro. Būtų logiška manyti, kad tokiomis sąlygomis negalėtų būti dalelių, galinčių perduoti kvapus.
Norint tai patikrinti, astronautas atvirame kosmose turėtų nusiimti skafandrą ir pabandyti ką nors užuosti. Tačiau niekas, būdamas sveiko proto, to nedarys.
Tačiau kai kurie astronautai teigia, kad grįžę į Tarptautinės kosminės stoties (TKS) oro šliuzą jie užuodžia ryškų įkaitusio metalo, parako, apdegusių makaronų kvapus. Su kuo tai galėtų būti susiję?
Kas nutinka žmogui vakuume
Net jei žmonės kosmose ir nusiimtų skafandrą, jie nieko neužuostų. Ir ne tik dėl to, kad per kelias sekundes užvirtų visi organizmo skysčiai. Po to, kai skafandras nebepalaikys slėgio, vidinis slėgis žmogaus plaučiuose imtų stumti orą į aplinkinį vakuumą. Tokią beprotybę kosmose padaryti išdrįsęs astronautas galėtų iškvėpti, bet įkvėpti – nebe.
Beorėje erdvėje negali būti ir nėra kvapų, tačiau astronautai gali pauostyti savo skafandrus grįžę į TKS. Kai kurie iš jų iškart pastebėjo neįprastus kvapus, kurie „prilipo“ prie kostiumų – tai ir galima laikyti kosmoso kvapu.
Kuo kvepia beorė erdvė
Pirmasis, kuriam pavyko užuosti ir apibūdinti kosmoso kvapą, buvo amerikiečių astronautas Donas Petitas.
Anot jo, grįžęs iš kosmoso į TKS pajuto gana malonų, saldų metalo kvapą.
Kvapas jam priminė laikus, kai dirbo su suvirinimo aparatu – deginanti metalą elektros kibirkštis skleidžia dūmus, turinčius daug bendro su kosmoso kvapu.
Sprendžiant iš kitų astronautų pasakojimų, D. Petitas nieko neišgalvoja. Visi jo kolegos taip pat apibūdino kosmoso kvapą panašiais posakiais. Vieni teigė, kad kvepėjo įkaitusiu metalu, kiti jautė ryškų ir aštrų ozono kvapą, treti – graikinių riešutų ir stabdžių trinkelių mišinį.
Kiekvieno žmogaus uoslė skirtinga ir kiekvienas jaučiame skirtingas kvapo natas, tačiau kosmosas turi vieną bendrą bruožą – jame tikrai kažkas apdegė.
Kas kosmose prisvilo
Yra du paaiškinimai, kodėl grįžę iš vakuumo į oro šliuzo kamerą as tronautai užuodžia degimo kvapą.
Pirmoji versija sako, kad išėjus į atvirą kosmosą pavieniai, chaotiškai besiblaškantys erdvėje deguonies atomai prilimpa prie astronautų skafandrų. Po to, kai žmogus grįžta į TKS, dėl staigaus slėgio pasikeitimo atominis deguonis susijungia su atmosferos deguonies molekulėmis. Rezultatas – ozonas, kuris skleidžia „šiek tiek metalo“ kvapą.
Antroji versija – neįprastą kosmoso kvapą sukuria mirštančios žvaigždės ir sprogstančios supernovos. Po susinaikinimo išsiskiria didžiuliai energijos ir įvairių cheminių elementų kiekiai, iš kurių vėliau susidaro poliaromatiniai angliavandeniliai. Dalelės, priklausiusios žvaigždėms, mirusioms prieš milijonus metų, skraido kosmose ir gali nusėsti ant astronautų skafandrų bei darbo įrankių. Taigi kosmoso kvapas gali būti prieš milijonus metų sprogusių žvaigždžių degėsiai.
Kvepalai su erdvės kvapu
2020 m., išnagrinėjusi daugybę kosmoso kvapo aprašymų, NASA aerokosminė agentūra išleido jį atkuriančius kvepalus „Eau de Space“.
Kvapą sukūrė parfumeris Stivas Pirsas, kuris dar 2008 metais pasirašė sutartį sukurti „kosmoso kvapą“.
Kosminiai kvepalai kvepia ozonu, karštu metalu ir kepsniu.
Iš pradžių buvo manoma, kad šis kvapas bus naudojamas tik per astronautų mokymus.
Tačiau nuspręsta kvepalus pradėti pardavinėti visiems norintiems.
Nors mes niekada negalėsime tiesiog išeiti į atvirą kosmosą ir jo užuosti, bet nusipirkti jo kvapą – galime.
Ir gal jaunoji karta romantiškiems susitikimams po žvaigždėmis rinksis kvepėti… kosmosu.
