Mokslininkai išsiaiškino, kodėl nepažįstami žmonės, kartais netgi gyvenantys skirtingose pasaulio pusėse, gali būti stulbinamai panašūs.
Mokslininkai išsiaiškino, kodėl nepažįstami žmonės, kartais netgi gyvenantys skirtingose pasaulio pusėse, gali būti stulbinamai panašūs.Taigi beveik nėra abejonių, kad kažkur yra ir jūsų beveik tobula kopija.
Lietuvoje kaip Lietuvoje, bet užsienyje būti panašiam į garsenybę – tai galimybė išgarsėti ir netgi neblogai uždirbti. Pavyzdžiui, dalyvaujant antrininkų konkursuose.
Bet ar nėra keista, kad vienu metu atsiranda tiek daug žmonių, panašių į populiarų kino aktorių ar garsią popatlikėją?
Mokslininkams – nekeista. Anot jų, artimiausi originalui iš tokių antrininkų tiesiog pasižymi panašiomis genetinėmis savybėmis, nors jų nesėja biologinė giminystė. Ir žvaigždės, mokslininkų tikinimu, čia nėra išimtis.
Pirmiau fotografijos, tada – DNR
Daktaras Manelis Esteleras – molekulinės genetikos ekspertas ir Ispanijos Chosepo Kareros leukemijos tyrimų instituto direktorius – laikomas pagrindiniu šios srities žinovu pasaulyje. Toks jis tapo tirdamas genetinius panašumus asmenų, įamžintų kanadiečio fotografo Fransua Brunelio darbuose. Menininkas nuo 1999-ųjų ieško kone identiškai atrodančių nepažįstamųjų – kartais tokių panašių, kad išties galėtų būti dvyniai, – ir daro stulbinamus jų portretus.
F. Brunelis suvedė mokslininką su kai kuriais savo nuotraukų herojais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį. Ir tie sutiko atsiųsti tyrimams DNR pavyzdžius (burnos tepinėlius).
M. Esteleras su komanda taip praleido ketverius metus – rinkdamas ir koreliuodamas genetinius duomenis. Ir 2022-aisiais pagaliau buvo pasiruošęs pasidalyti tuo, ką atrado.
Įvairovė turi ribas
Pirmiausia M. Esteleras atrinko panašiausių antrininkų poras pasinaudodamas tais pačiais veidų atpažinimo algoritmais, kokius naudoja policija oro uostuose. Tie asmenys, kurių algoritmai nesugebėjo atskirti – tarsi jie būtų išties identiški dvyniai, – buvo pasirinkti tolesniems tyrimams.
Paskui, įsitikinę, jog tie žmonės tikrai nėra susiję giminystės ryšiais ir panašumas grynai atsitiktinis, mokslininkai atliko ne tik jų genomų, bet ir epigenomų (cheminių pokyčių DNR, paveikiančių jų ekspresiją) bei mikrobiomus palyginimus.
Paaiškėjo, kad nors antrininkų epigenomai ir mikrobiomai buvo visiškai skirtingi, nemenka dalis šių žmonių genetinės sandaros yra vienoda.
M. Estelero aiškinimu, genų sekos, kontroliuojančios kaulų struktūrą, odos pigmentaciją, vandens sulaikymą organizme, lemia, kaip atrodo mūsų veidas.
Šiose žmogaus genomo sekose esama polimorfinių sričių, kuriose viena DNR bazinė pora pasireiškia keliomis variacijomis. Vieniems pasaulio gyventojams būdingos vienokios variacijos, kitiems – kitokios, nes taip jau evoliucijos sutvarkyta (jai patinka įvairovė).
Tačiau, kaip išsiaiškino M. Esteleras, abu antrininkai turi tas pačias genų variacijas. Todėl jie tokie panašūs.
Tyrėjo tas labai nenustebino. Anot genetiko, dabar pasaulyje gyvena tiek daug žmonių, kad reikia tikėtis, jog asmenų tokiomis pačiomis genų variacijomis tik daugės.
Panašūs, bet kitokie
Fotografo F. Brunelio darbais ir ryšiais pasinaudojo dar viena mokslininkė – amerikietė psichologijos profesorė Nensė Sigal.
JAV Kalifornijos valstijos universitete įkūrusi Dvynių tyrimų centrą, mokslininkė daugiausia studijuoja tikrų dvynių psichologinius profilius. Tačiau antrininkai jai pasirodė masinančia proga pažvelgti į savo darbą kitu rakursu.
Esmė ta, kad kai kurie mokslininkai mano, jog dvynių asmenybių panašumai neturi nieko bendro su jų genetiniu panašumu. Pasak tyrėjų, tai veikiau yra nulemti fakto, kad kiti žmonės elgiasi su jais kaip su tuo pačiu asmeniu.
Profesorė N. Sigal pagalvojo: jeigu taip teigiantys kolegos yra teisūs, tai ir genetiškai nesusijusių antrininkų asmenybės turėtų būti panašios – tarsi jie būtų identiški dvyniai, užauginti atskirai vienas nuo kito.
Mokslininkė eksperimentui pasitelkė kelias poras antrininkų iš F. Brunelio fotografijų, dar kelias – stebėtinai panašių žmonių, kuriuos pasitaikė sutikti pačiai, ir pateikė jiems klausimyną penkioms pagrindinėms asmenybės savybėms – atvirumui, sąžiningumui, ekstravertiškumui, draugiškumui ir stabilumui – įvertinti.
Gautus rezultatus N. Sigal palygino su tikrų dvynių – taip pat ir užaugintų atskirose šeimoje – atsakymais.
Paaiškėjo, kad vadinamieji antrininkai nepasižymi tokiomis pačiomis asmenybės savybėmis – tik jau ne taip, kaip dvyniai. Kraujo ryšiais nesiejamų ir savigarbos lygis visai kitoks.
Tarsi žiūrėtum į veidrodį
Psichologai nustatė, kad antrininkai, nors jų išvaizda panaši, yra labai skirtingi, bet M. Estelero tyrimas parodė visai ką kitą.
O konkrečiai tai, kad nepažįstamųjų „dvynių“ ne tik veidai panašūs: dėl tokių pačių genų variacijų, reguliuojančių kaulų ilgį, jie dažnai turi ir panašią eiseną. Jeigu vienas netikras dvynys rūko, kitas būna linkęs rūkyti, nes polinkis į priklausomybes taip yra genetinis požymis. Lygiai taip pat, kaip ir kairiarankiškumas (arba dešiniarankiškumas) bei trumparegystė.
Tad nors garsių aktorių antrininkai gali turėti panašius veido bruožus, laikyseną, net balsą, tačiau nebūtinai turės jų charizmą ir talentą.
Jeigu jums ėmė kirbėti mintis „O aš ar turiu kur nors pasaulyje antrininką?“, jūs tokie ne vieni. Pilnas internetas svetainių, kuriose ieškoma savo kopijų.
Mokslininkai įspėja: daugumai tų ieškančiųjų lemta nusivilti. Nes vien išvaizdos panašumas nereiškia, kad ir asmenybė bus identiška.
Bet tokia jau žmonių prigimtis – mus traukte traukia prie panašių į save. Anot psichologų, net kai maži vaikai turi įsivaizduojamų draugų, šie visada atrodo kaip jie. Greičiausiai panašaus pasąmoninio siekio vedina viena iš fotografo F. Brunelio jo meno projektui suvestų porų, kiek žinoma, net susituokė.
