Artėjanti „Rail Baltica“ gyventojų nebesudomino

Baltijos šalių istorijoje didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ didelį ažiotažą dėl jo kėlusiems Panevėžio rajono gyventojams, regis, nebeįdomus.

Panevėžio rajono savivaldybėje būsimojo geležinkelio poveikio aplinkai ataskaita pristatyta tuščiai salei – jos klausėsi vos du žmonės.

Laukė daugiau

Informacija, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastate spalio 30-ąją visuomenė bus supažindinama su projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge poveikiu aplinkai, skelbta dar nuo spalio vidurio.

Su poveikio aplinkai tyrimą vykdžiusiais profesionalais gyventojai galėjo ateiti susitikti gyvai, taip pat buvo sudaryta galimybė jungtis į nuotoliu transliuojamą renginį.

Pristatyti, kokį poveikį aplinkai turės Panevėžio rajoną kertanti ir į miestą užsukanti „Rail Balticos“ vėžė, atvyko kone dešimt specialistų.

Tačiau jų klausėsi penkiskart mažesnė auditorija – Panevėžio rajono savivaldybės deleguotas Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas ir dar vienas rajono gyventojas. Nuotoliu prisijungusiųjų išvis nebuvo.

„Išgirdome, kad traukinys vis viena atvažiuos. O tarptautinė keleivių stotis, kurią Panevėžio rajono vadovai siūlė statyti Gustonyse, bet miesto valdžiai atrodė, kad jos vieta – Panevėžyje, ir bus statoma vakarinėje miesto dalyje. Jos patraukimo miesto link kaina – pusė milijardo eurų“, – konstatavo Architektūros skyriaus vedėjas.

Pristatymą vertina kaip formalumą

Nepaisant, kad poveikio aplinkai vertinimo pristatymas vyko Panevėžio rajono valdžios rūmuose, šio rajono meras Antanas Pocius prisipažino nematęs prasmės eiti jo klausytis.

„Toks pristatymas – tai tik formalumas, nieko mano išsakytos pastabos nebūtų pakeitusios“, – savo nedalyvavimą pateisino A. Pocius.

Jis iki šiol laikosi nuomonės, kad tarptautinė keleivių stotis turėjo būti statoma Gustonių kaime, o ne Panevėžio pakrašty, kaip dabar numatyta projekte.

„Neigiamas poveikis gyventojams tuomet tikrai būtų buvęs mažesnis“, – įsitikinęs Panevėžio rajono vadovas.

Visgi diskusijoms, kur turėtų iškilti stotis, taškas jau galutinai padėtas.

Projekto plėtotojo „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas yra teigęs, jog tarp privalumų, kodėl keleivių stočiai pasirinkta vieta Panevėžyje, o ne Gustonyse – didesni keliautojų srautai, atskirti keleivių bei krovinių gabenimo geležinkelio keliai.

„Praplėtus infrastruktūrą Panevėžio mieste išaugs viso regiono potencialas ir tarptautiniam matomumui, turizmui, verslo augimui, naujų darbo vietų sukūrimui“, – yra sakęs V. Žalimas.

„Išgirdome, kad traukinys vis viena atvažiuos.“

D. Malinauskas

Palaikymą tarptautinę „Rail Balticos“ stotį Panevėžyje numatančiai pirmajai alternatyvai jau anksčiau išreiškė Panevėžio verslo taryba ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacija. Jų vertinimu, „Rail Balticos“ Panevėžio mazgas sukurs reikšmingą pridėtinę vertę miesto ir regiono vystymuisi, plėtrai, o viešojo, privataus, nevyriausybinio ir kitų sektorių organizacijos pajus didelę naudą sprendžiant darbuotojų ar naujų talentų pritraukimo bei išlaikymo klausimus regione. Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivių stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Geležinkelis taupys laiką

„Rail Baltica“ – tai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas Šiaurės jūros-Baltijos koridoriaus dalies projektas, kurio tikslas – į Europos geležinkelių tinklą integruoti Baltijos šalis. Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, šiame projekte dalyvauja Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Ateityje po Baltijos jūra planuojama įrengti požeminį tunelį traukiniams, sujungsiantiems Taliną su Helsinkiu.

Sausumoje nutiesti planuojamas „Rail Balticos“ geležinkelio ruožas bus 870 kilometrų. Lietuvos teritorijoje geležinkelis drieksis 392 kilometrus.

Nuo pagrindinės vėžės vesiančiomis geležinkelių atšakomis bus pasiekiami Roterdamo, Hamburgo, Antverpeno uostai. Lietuvoje ves atšaka į Klaipėdos jūrų uostą. Pabrėžiama, kad „Rail Balticos“ geležinkelis mažins kelių eismo intensyvumą bei taupys visų keliaujančiųjų bei prekių pristatymo laiką. Bus lengvai pasiekiamos naujos eksporto rinkos.

„Rail Balticos“ geležinkeliu riedėsiantys keleiviniai traukiniai pasieks iki 249 kilometrų per valandą greitį. Prekiniai traukiniai važiuos iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

Tokie duomenys pateikiami kone 300 puslapių „Rail Balticos“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge poveikio aplinkai ataskaitoje.

Per parą – iki 80 keleivinių traukinių

„Rail Baltica“ vėžės ir geležinkeliui reikalingų pastatų Panevėžio regione statyboms reikalingi 289 hektarai žemės. Iš savininkų visuomenės poreikiams bus paimta 267,5 hektaro žemės, kiti 21,5 ha yra valstybinė žemė.

Visuomenės poreikiams bus paimti 75 sklypai bei 316 sklypų dalių. Numatoma nugriauti 58 statinius.

Rengiantis Panevėžio geležinkelio mazgo statyboms tenka iškirsti 42,9 hektaro miško.

Šios ataskaitos rengėjai – Kaune įkurtos įmonės „Tyrens Lietuva“ specialistai pabrėžė, jog nutiesus geležinkelio vėžę kraštovaizdis pačiame Panevėžyje bei miestui artimose urbanizuotose Panevėžio rajono teritorijose pasikeis nežymiai. Rašoma, kad modernus geležinkelis, įskaitant architektūriškai estetiškai įrengtą Panevėžio tarptautinę geležinkelio stotį, turės teigiamą vizualinį poveikį.

Tačiau pasikeis vaizdas Stačiūnų bei Linionių miškuose, šalia Sanžilės kanalo, Nevėžio upės bei Paviešečių tvenkinio, nes iškils geležinkelio pylimas bei bėgiai, turės būti išlaikyta ir jų apsauginė zona.

Visgi važiuoti miškais šalia vandeningų teritorijų gražu bus tarptautinių traukinių keleiviams. Numatyta, kad Varšuvą su Talinu sujungsiančiais geležinkelio bėgiais per parą važiuos iki 80 keleivinių traukinių, jie perveš iki 4 800 keleivių.

Taps geležinkelio kaimynais

Poveikio aplinkai ataskaitos rengėjai suskaičiavo, jog 250 metrų ir mažesniu atstumu iki suplanuotos tiesti geležinkelio vėžės, kuri kirs Panevėžio rajono ir miesto teritorijas, šiuo metu stovi 65 gyvenamieji namai. Jie – Pazūkų, Stačiūnų, Bernatonių, Klevečkinės, Pažalvaičių, Vynupės, Molainių, Vaišvilčių kaimuose.

Tokiu pat atstumu atsidurtų dalis jau esamos Panevėžio K. Naruševičiaus ir projektuojamų J. Juodelio, M. Rusteikaitės, A. Belazaro, M. Karkos gatvių naujakurių bei esamų J. Janonio ir Viktorinės gatvių gyventojų. Apsaugant žmones nuo traukinių keliamo triukšmo ketinama statyti 2,3–3 metrų triukšmo užtvaras.

Teigiama, kad į vibracijos neigiamo poveikio zoną patektų šeši gyvenamieji namai Vynupės, Pažalvaičių kaimuose ir pačiame Panevėžyje esančioje Viktorinės gatvėje.

Naujojo geležinkelis poveikis gamtai bei gyvūnijai, anot ataskaitos rengėjų, bus minimalus. Kad turėtų kur dėti kiaušinius erelio rėksnio patelės, joms bus sukrauti dirbtiniai lizdai. Paukščiams apsaugoti geležinkelio apsaugos zonoje bus statomos specialios tvoros bei sienelės, gyvūnams rengiamos požeminės perėjos.

Poveikio aplinkai ataskaitoje pabrėžiamas teigiamas būsimojo projekto psichoemocinis poveikis – saugesnis, greitesnis susisiekimas, naujos darbo vietos bei į regioną ateisiančios investicijos.