Augalai pačiais tamsiausiais žiedais – specialiai gotiškos atmosferos mėgėjų sodams.
Augalai pačiais tamsiausiais žiedais – specialiai gotiškos atmosferos mėgėjų sodams.Raudonos, žydros, baltos, geltonos, violetinės, rožinės, mėlynos, purpurinės, oranžinės… Gėlių atspalvių įvairovė – begalinė, tad entuziastingo sodininko klomba neretai primena spalvų fejerverką.
Išskyrus tų, kuriems arčiau širdies monochrominiai gėlynai. Šiuose, tiesa, taip pat karaliauja individualus skonis: kam labiau patinka balti ir sidabriniai tonai, o kam maga sekti kasmet besikeičiančiomis madomis – puoselėti tai violetiniais, tai mėlynais ar pastelinių atspalvių žiedais augalus.
Bet kai kurie gėlininkai paskutinius marškinius atiduotų už augintinius kiek įmanoma tamsesniais, kone juodais lapais arba žiedlapiais.
Tokie neįprasti mūsų darželiams augalai gali tapti ypatingu akcentu įprastinės žalumos apsuptyje ir užtikrinti smalsių kaimynų dėmesį.
Idealo dar teks palaukti
Turbūt esate girdėję, kad grynos juodos spalvos augalų gamtoje nėra – visada esama kokio nors papildomo atspalvio: tamsiai purpurinio, violetinio, mėlyno, rudo ar vyšninio, net žalio. Kuris, priklausomai nuo apšvietimo ir fono, vieną akimirką gali atrodyti tamsesnis, kitą – jau šviesesnis. Kartais toks spalvų žaismas priklauso net nuo pasodinimo vietos ir agrotechnikos.
Bet nepaisant tokių menkučių trūkumų „juodi“ augalai yra tokie efektingi, palyginti su eiliniais gėlynų gyventojais, kad selekcininkai nepraranda vilties ir vis dar stengiasi išvesti patį juodžiausią kokį tik įmanoma žiedą turinčią gėlę.
Nežinia kiek praeis laiko, kol jiems pasieks. Be to, tai ne priežastis atidėlioti savo meilę nakties gražuolėms. Juk ir dabar yra užtektinai augalų išties labai tamsiais žiedais, suteiksiančiais jūsų sodui ar namams paslaptingos prabangos.
Petunijos
Gausiai žydintys petunijų – ir paprastų, ir svyrančiųjų – kupsteliai jau taip įprasti akiai, kad dažnas prieš sezono pradžią net susimąstome: ar verta ir vėl auginti? Ir atsakymas beveik visada būna „taip“.
Nesvarbu, ar šių gėlių žiedeliai įprasti ar pilnaviduriai, stambūs ar smulkučiai, vienspalviai ar margi, petunijos vis tiek randa kelią į mūsų sodus ar balkonus, puošia gatvių gėlynus, įstaigų palanges.
Turbūt jau teko matyti ir „juodų“ petunijų ar jų hibridų surfinijų. Pripažinkite – vaizdas įspūdingas. O ir pasirinkti yra iš ko. Atkreipkite dėmesį į tokias veisles kaip ‘Black Velvetʼ, ‘Black Catʼ, ‘Black Mambaʼ (‘Wespecrablamaʼ), ‘Black Satinʼ, ‘Ray Blackʼ, ‘Black Cherryʼ.
Visų šių petunijų žiedlapiai tokios sodrios violetiniai juodos spalvos, kad tikrai dažniausiai atrodo absoliučiai juodi.
Jų auginimas ir priežiūra nesiskiria nuo paprastų petunijų. Yra tik viena privaloma sąlyga: neleisti, kad ant žiedų nukristų nė vienas lašelis – nei lietaus, nei laistymo vandens, antraip atsiras negražių it išdegintų dėmių.
Dar vienas trūkumas – juodųjų petunijų patiems įmanoma pasidauginti tik auginiais. Iš savų sėklų gėlės užaugs, pražys, bet, deja, jau pačiomis įprasčiausiomis petunijoms spalvomis.
Tulpės
Turbūt pati populiariausia juodos spalvos gėlė tarp sodininkų. Ir veikiausiai viena pirmųjų, kurios kuo tamsesnį variantą viso pasaulio selekcininkai bandė išvesti dar nuo XVII amžiaus.
Tačiau absoliučiai juodų tulpių sukurti dar niekam nepavyko (nors kai kurie svogūnėlių prekeiviai ir mėgsta pagudrauti patamsindami fotografijas kataloguose ar pakuotėse). Tačiau tulpės labai tamsiai violetiniais, mėlynais ir vyšniniais žiedais jau senokai puošia sodus ir gėlynus.
Štai populiariausi šios spalvos entuziastų pasirinkimai.
‘Paul Schererʼ, triumfo tipo tulpės taurės formos žiedu. Gana aukštos, žvilgančiais žiedlapiais violetiniu atspalviu. Pražysta gegužės pradžioje ir žydi 2–3 savaites. Tinka puokštėms ir ankstyvam pražydinimui.
‘Black Parrotʼ, arba vadinamosios papūginės tulpės, džiuginančios stambiais žiedais ant neaukštų tvirtų stiebų. Žiedlapiai aksominiai, garbanotais pakraščiais ir juodi su purpuro atspalviu. Žiedai pasirodo gegužės pradžioje, laikosi apie dvi savaites. Tinka merkti ir ankstyvam pražydinimui.
‘Queen of the Nightʼ – dar vienos triumfo tipo tulpės. Aukštos, grakščios, taurės formos žiedu. Žiedlapiai aksominiai, labai tamsios vyšninės spalvos. Gegužės vidury išsiskleidžiantys žiedai laikosi 2–3 savaites ir dar maloniai kvepia! Tinka skinti ir ankstyvam pražydinimui.
‘Vincent Van Goghʼ, papūginė tulpė labai tamsiai vyšniniais, kone juodais žiedais. Švelnūs it aksomas žiedlapiai žavi smulkiai garbanotais pakraštėliais. Šios tulpės itin aromatingos. Tinka puokštėms ir ankstyvam pražydinimui.
‘Cafe Noirʼ – vėlyva veislė, pražystanti gegužei baigiantis. Žiedai atpažįstami iš apvalainos žiedlapių formos ir tamsiai violetinio atspalvio. O dar jie kvepia, tinka puokštėms ir ankstyvam pražydinimui.
‘Frozen Knightʼ – papūginės tulpės labai stambiais itin tamsaus vyšninio atspalvio žiedais. Žiedlapių pakraščiai karpyti ir garbanoti. Puošniausios būna nuo gegužės antrosios pusės, tinka skinti ir ankstyvam pražydinimui.
Našlaitės
Nereiklios daugiametės gėlytės, tuo pačiu pavadinimu vienijančios daugiau kaip 500 rūšių, daugybę metų tenkino visus mūsų poreikius nuo miestų klombų apželdinimo iki kapų puošimo.
Dabar soduose, gėlynuose prie namų ar dekoratyviniuose vazonuose dažniausiai auginamos trispalvės, darželinės, kvapiosios arba tiesiaragės našlaitės. Tai, be kita ko, labai patogu – juk šios gėlės žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. O remontantinės veislės – dar ir antrąkart rudenį.
Vis dar populiariausios darželinės našlaitės ypatingos žiedelių dydžiu – šie kaip tokiems kompaktiškiems augalėliams gana stambūs, iki 8 cm skersmens. Žiedlapiai gali būti tiek vienspalviai, tiek ir dviejų ar net trijų spalvų.
Visame šiame margumyne visada gerbėjų turėjo kuo tamsesnių atspalvių našlaitės, nes tokia spalva – kartais tikrai kone juoda, – be kita ko, pabrėžia švelnią aksominę žiedlapių tekstūrą.
„Juodosios“ našlaitės vienodai įspūdingai atrodys ir gėlyne, ir kabamuosiuose vazonuose. O ir veislių bei hibridų apstu – bus iš ko pasirinkti: ‘Black Moonʼ, ‘Sorbet Black Delightʼ, ‘Molly Sandersonʼ, ‘Black Kingʼ, ‘Bowles Blackʼ, ‘Black Crystalʼ, ‘Black Knightʼ, ‘Corina F1ʼ, ‘Flamenco F1 Blackʼ ir kt.
Eleborai
Šie visžaliai daugiamečiai jau seniai užkariavo visų gėlininkų širdis savo išskirtine išvaizda. Eleborai atrodo it atkeliavę iš pasakos, mat žydėti pradeda itin anksti, neretai dar po sniegu – vasario ar kovo mėnesį. O baltažiedžiai – netgi iš rudens.
Darželiuose vieni iš dažniausiai auginamų – rytiniai eleborai, kurių išvesta daugybė kultūrinių veislių ir hibridų tiek paprastais, tiek pilnaviduriais žiedais. Ir tarp nemenkos atspalvių gausos taip pat yra itin tamsių, kone juodų eleborų: ‘Onyx Odysseyʼ, ‘Dark as Nightʼ, ‘Anemone Blackʼ, ‘Double Blackʼ, ‘Abigailʼ, ‘Double Slaty Blueʼ, ‘Prince Blackʼ, ‘Plutoʼ, ‘Black Beautyʼ.
Kad eleborai jūsų sode gerai jaustųsi ir ryškiai žydėtų, parūpinkite jiems dalinį šešėlį ir gerai drenuojamą dirvožemį.
Piliarožės
Didingi augalai, kurių aukštis neretai prašoka ir dviejų metrų žymą, gali būti ne tik rožinės, baltos, raudonos, alyvinės, bet ir beveik juodos spalvos (nors tiksliau tą spalvą būtų laikyti tamsiai kaštonine).
Esama ir kitų atspalvių tamsiažiedžių veislių – ‘Jet Blackʼ, ‘Majoretteʼ, ‘Black Eyesʼ. Jų žiedai veikiau gilaus, beveik juodai violetinio arba vyšninio atspalvio.
Rudoji karčiuotė
Karčiuotė, gimtinėje Pietryčių Azijoje dar vadinama ir nelabąja gėle, ir šikšnosparniu, žinoma dar ne visiems augalų mylėtojams. Ir nenuostabu: šis įspūdingas augalas ne tik retas, bet ir labai reiklus. Tokios gėlės lauke neužauginsite, net ir kambaryje bus sunku. Tačiau sudarius oranžerijos sąlygas apdovanoja egzotiško grožio žiedais, kuriems prilygsta nebent orchidėjos.
Jeigu pasiseka, įmanoma pražydinti rudąją karčiuotę itin tamsiais violetiniais žiedais – tai artimiausia kokia tik gali būti spalva juodai.
Pasisekus mažiau, žiedų spalva būna rausvai ruda arba vyno raudonumo ir įvairaus tamsumo.
Vaizdas bet kuriuo atveju nepakartojamas, nes subrendęs augalas gali išleisti iki dviejų dešimčių žiedynų.
Naudinga žinoti
Tarp kone juodai žydinčių gėlių yra ir vilkdalgių, ir rožių, žinoma, jurginų, kalijų, raktažolių, raganių, viendienių, sinevadų, cerinčių ir kitų.
