Nieko nenustebinsime pasakę, kad sulaukus garbingo amžiaus tampa vis sunkiau pasirūpinti savimi ir savo buitimi. Tais atvejais, kai senjoro savarankiškumas itin sumažėja, didelis krūvis atitenka artimiesiems, kurie, besirūpindami garbingo amžiaus šeimos nariu, dažniausiai dar turi žongliruoti darbą, vaikus ir kitus asmeninius rūpesčius.
Nors apsisprendimas pilnai perimti garbaus amžiaus šeimos nario globą reikalauja laiko, ištvermės, kantrybės ir tam tikrų žinių, dalis žmonių taip elgiasi vien iš įsitikinimo, kad artimą žmogų apgyvendinti globos namuose yra smerktinas ir gėdingas pasirinkimas. Tačiau praktika rodo, kad senelių namai kaip tik gali būti žymiai geresnis pasirinkimas, leidžiantis šeimos nariui suteikti kokybišką ir orią senatvę.
Greičiau pasiekiama medicininė pagalba
Senelių namai visų pirma yra vieta, kur dirba apmokyti specialistai, kurie ne tik padeda kasdienėse situacijose, bet ir gali suteikti medicininę pagalbą. Tuo tarpu senjorams, ypač gyvenantiems po vieną, tenka kliautis technologijomis arba kaimynų pagalba. O prireikus medikų, net ir laiku iškviesta pagalba gali užtrukti, jeigu senolis gyvena sunkiau privažiuojamoje ar nuo ligoninės nutolusioje vietovėje. Gyvenimas senelių namuose, kuriuose profesionali medicininė pagalba yra visuomet ranka pasiekiama, šią problemą visiškai pašalina.
Be to, turint minty, kad vyresniame amžiuje daugėja senatvinių ligų ir labiau vargina lėtiniai susirgimai, dažnam garbingo amžiaus žmogui pagalbos reikia beveik visą parą. Atsistoti nuo lovos, atsiminti išgerti vaistus, savarankiškai nusiprausti duše ir kitaip pasirūpinti savimi tampa sudėtinga. Artimieji, net ir gyvendami kartu, dienos metu dažniausiai dirba, todėl senjorai, kažko prireikus, yra priversti laukti. Tuo tarpu senelių namų darbuotojai iškilusius poreikius gali atliepti žymiai greičiau.
Išlaikytas orumas
Dar vienas proziškos realybės aspektas, su kuriuo susiduria visi, besirūpinantys sunkiau vaikštančiu arba visai nevaikštančiu šeimos nariu, yra asmeninė higiena. Nors situacijų būna įvairių, tačiau daliai senjorų artimųjų ar vaikų pagalba atliekant tokias higienos procedūras, kaip tuštinimasis ar prausimasis, kelia diskomfortą. O stengdamiesi šias procedūras atlikti savarankiškai, sunkiau judantys vyresnio amžiaus žmonės tik didina kritimo ar kitų nelaimingų atsitikimų riziką. Slaugos specialisto pagalba tokiais atvejais padeda ne tik išlaikyti orumą, bet ir apsaugoti save. Dažnam žmogui tokiose situacijose priimti pagalbą iš nepažįstamojo yra netgi lengviau nei iš savo šeimos nario.
Saugi aplinka
„Mano namai – mano tvirtovė“, skelbia žinomas posakis. Tačiau bėgant metams ir keičiantis fizinei būklei, namų aplinka gali virsti minų lauku. Aukšti slenksčiai, statūs laiptai, slidūs paviršiai vonioje, užsilenkę kilimo kraštai, prastas apšvietimas, ant žemės besimėtantys ar kur nors nepatogiai padėti daiktai gali tapti griuvimų, sumušimų ar netgi lūžių priežastimi. Tuo tarpu senelių namai paprastai yra įkuriami specialiai senjorams pritaikytose patalpose, kuriose siekiama maksimaliai užtikrinti saugią ir patogią fizinę aplinką.
Būtent dėl nepritaikytos aplinkos artimieji, baimindamiesi nelaimingų atsitikimų, dažnai stengiasi iš senjorų perimti tam tikrus kasdienius darbus arba netgi uždraudžia atlikti tam tikras veiklas. Nors toks sprendimas ir kyla iš gerų sumetimų, tačiau apriboja savarankiškumą. Senelių namų aplinka, pritaikyta prie vyresnio amžiaus žmonių poreikių, jiems leidžia ilgiau išlaikyti savarankiškumą, užtikrina asmeninę judėjimo ir sprendimo laisvę, o tai stipriai prisideda prie asmeninio orumo ir savivertės palaikymo.
Gyvenimas bendruomenėje
Ne paslaptis, kad vienatvė ir izoliacija yra dvi dažniausios socialinės problemos, su kuriomis susiduria senjorai, ypač jeigu gyvena vieni arba socialinius kontaktus ima riboti suprastėjusi sveikata. Tačiau gyvenant senelių namuose pašnekovų ar bendro užsiėmimo kompanjonų retai pritrūksta. Pašnekesiai, bendros veiklos ir bendraamžių draugija gerina emocinę būklę, mažina senatvinės depresijos simptomus ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Senelių namuose paprastai yra bendrųjų erdvių, kur senjorai gali susitikti bendriems valgiams, veikloms ar neįpareigojančiam laisvalaikio leidimui. Administracijos organizuojami užsiėmimai, renginiai, išvykos ar kitokios grupinės veiklos senelių namų gyventojus skatina bendrauti, užmegzti prasmingus santykius ir atrasti žmones, su kuriais galima dalintis gyvenimo saulėlydžio džiaugsmais ir rūpesčiais.
Geresnė mityba
Sveikatos specialistai jau kurį laiką tinkamą ir subalansuotą mitybą išskiria kaip vieną pagrindinių veiksnių, užtikrinančių geresnę gyvenimo kokybę senatvėje. Visgi suplanuoti sveiką valgiaraštį, apsipirkti, paruošti maistą ir po to sutvarkyti virtuvę reikia tiek atitinkamo judrumo lygio, tiek ir specialių žinių. Senelių namuose maistą visuomet ruošia specialistai, todėl senjorams belieka subalansuotus ir jiems pritaikytus patiekalus pasigardžiuojant sukirsti.
Reikia pastebėti, kad visą gyvenimą besimaitinus tam tikru būdu, pakeisti mitybos įpročius gali būti sudėtinga net ir gerokai jaunesniam žmogui. Todėl šiuo atveju tam tikri apribojimai netgi išeina į naudą: apsigyvenus senelių namuose senjoras neturi kito pasirinkimo kaip tik valgyti tai, kas numatyta tos dienos meniu. Tokiu būdu pietų ar vakarienės lėkštėje tikrai atsiras visomis sveikatai naudingomis medžiagomis praturtintas maistas.
Sąlygos sportui ir fiziniam aktyvumui
Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje yra itin svarbus, tačiau jeigu pagrindinis „sportas“ jaunesniame amžiuje buvo rūpinimasis daržu arba fizinis darbas dirbant pagal profesiją, suprasti, kaip ir ką daryti sporto salėje ar baseine, gali būti sudėtinga. Dažnuose senelių namuose vietoje yra ne tik visa infrastruktūra (treniruoklių salė, baseinai, pirtys ir pan.), bet ir kineziterapijos specialistai, galintys kiekvienam asmeniškai padėti atrasti naujus būdus judėti ir ilgiau išlikti fiziškai aktyviems.
Su senyvo amžiaus žmonėmis dirbantys specialistai sako, kad gaudami tinkamą ir orumą užtikrinančią priežiūrą, senjorai ilgiau išlaiko geresnę savijautą, auga jų savivertės jausmas ir bendras pasitenkinimas gyvenimu. Gera emocinė savijauta savo ruožtu gerina ir fizinę savijautą. Nors Lietuvoje požiūris į gyvenimą senelių namuose vis dar turi nemažai neigiamų sąskambių, tačiau orus senėjimas – tai ne tik pagrindinių poreikių tenkinimas, bet ir galimybė senjorams gyventi visavertį, aktyvų ir prasmingą gyvenimą. Nemažai daliai žmonių tą pasiekti galima tik persikėlus į senelių namus.
