Balsavimo rinkimuose karuselė įsisuko: savo Seimo nario per pirmąjį turą neišsirinkę 63 vienmandačių apygardų rinkėjai vėlų sekmadienio vakarą sudarys sutartis su būsimais atstovais parlamente.
Visoje Lietuvoje rinkėjai antrajame rinkimų ture balsuoja kiek aktyviau nei rinkdami Seimą prieš ketverius metus, bet vangiau nei pirmajame šių rinkimų ture.
Trijose Panevėžio rinkimų apygardose – Panevėžio vakarinės, Nevėžio ir Aukštaitijos – kova verda tarp trijų politinių jėgų. Pirštinę vienas kitam metė konservatorių, socialdemokratų ir valstiečių atstovai.
Nevėžio apygardoje – ideologiškai skirtingų partijų dvikova. Čia į trečiąją kadenciją Seime taikosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas Bronius Matelis. Dėl vietos parlamente su juo rungiasi Panevėžio tarybos narys, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas.
VRK duomenimis, iki 15 valandos Nevėžio apygardoje jau balsavo 31,78 proc. tokią teisę turinčių panevėžiečių. Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 21,16 proc. rinkėjų. Aktyvumu išsiskiria Nevėžio apygardai priklausanti J. Balčikonio rinkimų apylinkė. Čia savo valią jau pareiškė 36,31 proc. rinkėjų.
Nevėžio apygardoje balsuoti teisę turi 31 364 panevėžiečiai.
Panevėžio vakarinėje apygardoje dėl Seimo nario mandato varžosi du politiniai oponentai, dar neragavę seimūno duonos – konservatorius, švietimo viceministras, Panevėžio tarybos narys Ignas Gaižiūnas ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Andrius Busila.
VRK pateiktais 15 valandos duomenimis, Panevėžio vakarinėje apygardoje iš viso balsavo 33,52 proc. čia registruotų ir balsavimo teisę turinčių gyventojų. Prie balsadėžių rinkimų dieną jau atėjo 24,36 proc. rinkėjų. Šioje apygardoje panevėžiečiai savo atstovą renka aktyviausiai.
Daugiausiai rinkėjų kol kas sulaukė Panevėžio vakarinei apygardai priklausanti Pilėnų apylinkė – jų bendras aktyvumas siekia 36,40 proc.
Balsavimo teisę Panevėžio vakarinėje apygardoje turi 32 342 rinkėjai.
Vienintelėje Aukštaitijos apygardoje dėl Seimo nario mandato ietis surėmė moterys – trečiosios kadencijos Seime siekianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Guoda Burokienė ir Panevėžio rajono tarybos narė, socialdemokratė Modesta Petrauskaitė.
Aukštaitijos apygardoje bendras rinkėjų aktyvumas siekia 27,91 proc. Prie balsadėžių rinkimų dieną jau atėjo 19,76 proc. šios apygardos rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Pažagienių apylinkės rinkėjai – 36,46 proc.
Šioje apygardoje rinkėjų skaičius didžiausias – 33 162.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso Lietuvoje balsavo 32,20 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 15 val. prie balsadėžių jau atėjo 21,40 proc. balsavimo teisę turinčiųjų.
20 val. užsivėrus balsadėžėms ir apylinkėms suskaičiavus rinkėjų balsus, paaiškės, ką šie ketverių metų kadencijai siunčia į Seimą.
Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 valstiečių, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus. Pakartotiniame balsavime varžosi ir du partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų bei vienas Nacionalinio susivienijimo narys.
2020 metais rinkdami Seimą iki 15 val. savo balsą atidavė 19,47 proc. Lietuvos rinkėjų, o bendras jų aktyvumas siekė 30,76 proc.
Tąkart vykusiuose rinkimuose savo valią pareiškė 38,65 proc. rinkėjų.
