Panevėžio savivaldybės noras finansiškai paskatinti daugiabučių bendrijas rūsiuose įrengti bent minimalius reikalavimus atitinkančias priedangas ažiotažo nesukėlė. Iki spalio 1 dienos sulaukta tiek paraiškų kompensacijoms gauti, kad joms suskaičiuoti per daug ir vienos rankos pirštų.
Panevėžio savivaldybės liepos pabaigoje paskelbto konkurso tikslas – paskatinti daugiabučių bendrijas bendrojo naudojimo rūsiuose įrengti priedangas.
Konkurso nuostatuose nurodoma, kad patalpų pritaikymas bus vertinamas pagal keletą kriterijų. Daugiausia balų – 40 – skiriama už alternatyvų elektros šaltinį (generatorių). Už tai, kad patalpa turėtų du išėjimus – 20 balų, langų apsaugą nuo stiklo šukių ir elektrą patalpose – po 15 balų, už patalpoje įrengtus suolus, taip pat už tai, kad patalpa neužgriozdinta, – po 5 balus.
Konkurso dalyviams privalu įgyvendinti ne mažiau kaip tris minimalius priedangų pritaikymo reikalavimus.
Visiems, pateikusiems paraiškas ir atitikusiems konkurso sąlygas, pažadėtas iki 5000 eurų paskatinimas, atsižvelgiant į surinktus balus.
Daugiabučio bendrija turėtų įsipareigoti tokią priedangą išlaikyti ne trumpiau nei penkerius metus.
Bendrijos nesusidomėjo
Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekantis Justas Laurinavičius sako, kad sulaukta vos trijų paraiškų.
„Susitikimuose su bendrijų pirmininkais kalbėsime, kodėl tiek mažai – ar nuostatai per daug sudėtingi buvo, ar kitos priežastys“, – sako J. Laurinavičius.
Priedangai pritaikoma patalpa negali būti mažesnė nei 30 kv. m.
J. Laurinavičiaus manymu, toks reikalavimas daugumai neturėtų būti kliūtis, nes didesnių daugiabučių rūsių koridorių plotas didesnis. Mažesniuose daugiabučiuose, jo manymu, taip pat dažniausiai galima surasti tokio dydžio patalpą.
„Pagal mūsų keliamus reikalavimus praktiškai didžioji dalis miesto daugiabučių atitiktų tai, kas nurodoma konkurso nuostatuose ir vertinimo kriterijuose“, – neabejoja jis.
Užtektų dešimtadaliui
J. Laurinavičiaus teigimu, apskaičiuota, kad bent tris minimalius reikalavimus įgyvendinusi bendrija gali tikėtis mažiausiai 1250 eurų prizo. Tiek galima pelnyti, jei priedanga paverstoje patalpoje yra elektra, stovi suolai, įrengta langų apsauga nuo stiklo šukių.
Tokia priedanga skirta slėptis iki kelių valandų.
„Tos priedangos apsaugo tik nuo skeveldrų, nuo netiesioginio apšaudymo“, – teigia J. Laurinavičius.
Priedangų Panevėžyje labai trūksta.
Dabar jų tėra tiek, kad sutilptų apie 11 proc. gyventojų.
Į priedangų sąrašą įtraukta pora Turto banko statinių Respublikos gatvėje, naujos autobusų stoties požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, „Stasys Museum“ rūsys.
Pasak J. Laurinavičiaus, kalbamasi ir su įmonių vadovais, kad jų rūsiai taptų priedangomis. Turinčios tokius rūsius kol kas pranešė trys miesto įmonės.
Konkursą pražiūrėjo
Kniaudiškių g. 83-iojo ir Vilniaus g. 19-ojo daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Danguolė Kundelienė sako apie priedangų įrengimo konkursą pirmą kartą išgirdusi miesto mero kabinete rugsėjo viduryje atsiimdama apdovanojimą už gražiausiai tvarkomą daugiabučio aplinką.
„Bet iki spalio 1 dienos buvo likę vos porą savaičių. Fiziškai nebebuvo įmanoma spėti dalyvauti“, – konkursą pražiūrėjusi pripažįsta D. Kundelienė.
Anot jos, Vilniaus g. 19-ojo daugiabučio rūsyje yra dvi didelės salės, tačiau ji abejojo, ar gyventojai sutiktų investuoti į jų pritaikymą priedangoms.
Kniaudiškių g. 83-iajame daugiabutyje, pirmininkės teigimu, rūsiai nedideli, nors koridorius ilgas, tačiau jame driekiasi vamzdžiai.
Trūksta civilinės saugos žinių
F. Vaitkaus g. 3-iojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Alfonsas Juodokas taip pat nepateikė paraiškos konkursui.
Jo manymu, pirmiausia Savivaldybė turėjo organizuoti daugiabučių bendrijų pirmininkų susirinkimą, nurodyti, kas iš tikrųjų turi būti tokiose priedangose.
„Geriausia, kad būtų pinigai ir pasakyta, kaip pasiruošti, kas ten turi būti, nes vieniems taip atrodo, kitiems kitaip. Viena tvarka turi būti numatyta“, – svarsto pirmininkas.
Jis pats buvęs kariškis, tad sako į civilinę saugą žvelgiantis kitomis akimis nei daugelis.
Jo teigimu, jei sprogmuo pataikytų į namą, iš karto jis taptų kolektyviniu kapu. Tą parodė ir įvykiai Ukrainoje, kurioje A. Juodokas turi daug pažįstamų ir su jais bendrauja.
„Tie namai sugriūna taip, kad išlįsti praktiškai neįmanoma. Viskas virsta griuvėsiais. Be to, name yra vanduo, dujos, elektra, tad įvykus sprogimui, kyla gaisras“, – pavojų mato panevėžietis.
Pirmininko žiniomis, kariaujantys ukrainiečiai dabar kurdami naujus projektus numato betoninius kanalus, kuriais gyventojai iš užverstų rūsių galėtų saugiau pasišalinti. Be to, pasak jo, ukrainiečiai išlaikė visą civilinės saugos sistemą: po jų mokyklomis, ligoninėmis, įmonėmis yra slėptuvės.
Jau turėtų kur slėptis
Nepriklausomybės aikštės 9-ojo daugiabučio bendrija – vienintelė Panevėžyje jau turinti priedangą. Jai įrengti gyventojai išleido daugiau nei 10 tūkst. eurų. Bendrijos pirmininkas Gendrius Jakubėnas sako, kad pateikta paraiška ir konkursui.
„Mes jau turime, kur slėptis. Reikia, kad ten galėtume pragyventi parą ar dvi, nes tas kipšas juk nesustos“, – sako pirmininkas.
Dar planuojama užmūryti priedangos langą, nupirkti šaldytuvą, įrengti gerą ventiliaciją ir pan. G. Jakubėnas siūlęs Savivaldybei jų name įrengti bazinę šio rajono slėptuvę – patalpa tam yra. Tiesa, tą finansuoti turėtų pati Savivaldybė.
Žmonės ne kvaili, gyvi į kapą nelenda. Gėda valdžiažmogiams kuriems visiškai nusispjaut į žmones. Nėra jokių planų kas pasirūpins žmonėmis nedaromi jokie nurodymai kas tiksliai reikia daryt. Žodžiu gelbėkitės patys .