Istorinėje Upytės žemėje, netoli Čičinsko kalno iki kitų metų liepos 6-osios – Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos turėtų iškilti paminklas Lietuvos žemdirbiams.
Skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos kūrinys – paminklo maketas šiuo metu saugomas užrakintas Panevėžio rajono savivaldybės buvusio administracijos direktoriaus kabinete.
Padėka už darbą
Panevėžio rajono savivaldybė jau dvejus metus gvildena idėją žemdirbiškame krašte statyti paminklą šalies žemdirbiams.
Tokia rajono Tarybos nario Algimanto Birbilo mintis sulaukė praėjusios kadencijos vietos politikų palaikymo.
Paminklo pastatymui ankstesnioji rajono Taryba rajono biudžete netgi buvo numačiusi 100 tūkstančių eurų. Planuota Čičinsko kalnu vadinamo Tarnagalos piliakalnio papėdėje paminklą Lietuvos žemdirbiams atidengti jau šiemet.
Visgi tokius ketinimus sustabdė kliūtis – menininkų pateiktos paminklo idėjos netiko žemdirbių skoniui. Konkursui pateikti paminklo modeliai vertintojams pasirodė sukurti skubotai. Vieniems
menininkų siūlomi jaučiai pernelyg prislėgti, kitiems „grėbelka“ per trumpa ar gyvulio ragas ne ton pusėn pasuktas,
„Buvo paskelbtas šio paminklo sukūrimo konkursas, sulaukta keturių dalyvių. Tačiau konkursas neįvyko. Vertinimo komisija, kurios nariu buvau ir aš pats, nutarė, kad pateikti darbai, sakytum, neišbaigti, tinkamai neatspindi žemdirbių triūso“, – aiškino A. Birbilas.
Nors tąkart konkurso nugalėtojas liko neišrinktas, visų keturių konkurso dalyvių kūrybinis darbas įvertintas ir atlygintas – iš rajono biudžeto jiems išmokėta po pusę tūkstančio eurų.
Konkurse dalyvavusiųjų pavardės neįvardijamos, žinoma, kad dėl paminklo Lietuvos žemdirbiams sukūrimo varžėsi du kauniečiai ir du Panevėžio krašto menininkai.
Nepavykus per pirmąjį konkursą išrinkti paminklo kūrėjo, daugiau konkursų nutarta neberengti. Panevėžio rajono savivaldybė pasinaudojo teise pati susirasti būsimojo paminklo autorių.
Paliko įspūdį
Rajono Savivaldybės vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas teigia, kad menininko paieškos ilgai netruko.
Sukurti paminklo Lietuvos žemdirbiams maketą ėmėsi žinomas skulptorius, Panevėžio dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša.
Maketą skulptorius pateikė praėjusios vasaros pabaigoje.
Visuomenė apžiūrėti, kaip atrodys būsimasis paminklas, galėjo Panevėžio rajono savivaldybės patalpose.
Kadangi V. Tallat-Kelpšos sukurtos skulptūros maketo nebevertino jokia komisija, jos vertintojais, pasak D. Malinausko, buvo Panevėžio rajono vadovai.
Pastariesiems kūrinys padarė įspūdį. Tiesa, skulptoriaus buvo paprašyta atlikti kai kurių nedidelių korektūrų.
Ieškos rėmėjų
D. Malinauskas neslepia, kad rajono kišenėje numatytųjų 100 tūkst. eurų tokiam darbui nebeužteks.
„Paminklas kainuotų daugiau. Tad likusią sumą ketinama surinkti iš rėmėjų“, – sako architektas.
Pasikeitė ne tik skulptūros kaina, bet ir jos pastatymo vieta. Anot architekto, iš pradžių paminklą svarstyta statyti artėliau piliakalnio, dabar jam parinkta vieta kiek arčiau automobilių stovėjimo aikštelės.
Istorinė Upytės žemė paminklui parinkta kaip viena gražiausių, lankomiausių Panevėžio rajono vietų. Jau tapo tradicija Tarnagalos piliakalnio papėdėje švęsti Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną.
Skulptūroje – žemdirbiški simboliai
Skulptoriaus V. Tallat-Kelpšos sukurtą paminklą Lietuvos žemdirbiams numatyta išlieti iš bronzos, jo aukštis – 3,15 metro.
Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžia skulptūrinėmis priemonėmis per simbolius siekęs atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą.
Skulptūros simboliai – tai ir žemdirbio talkininkai gyvuliai jautis bei arkliai, pavaizduotas ir avinas, kuris ir žmogaus maitintojas, ir rengėjas. Matyti netgi paukščių, be kurių būtų sunkiai įsivaizduojamas kiekvieno kasdienis stalas.
Skulptūroje – ir javų varpos, ir linų gubos, ir obuoliai, kriaušės, vežimo ratai, plūgas.
Kūrinio viršuje – simbolinė tautinėmis raštuotomis juostomis apjuosta figūra su žvaigžde pakaušyje, o rankomis – nelyg mėnulio pjautuvais.
Pastatyta skulptūra ant granitinio postamento – girnapusės, po ja – kupli kalvelė.
Siūlytų kitokį pavadinimą
Skulptorius V. Tallat-Kelpša teigia šiam Lietuvos žemdirbiams skirtam paminklui rinkęsis naktigonės leitmotyvą, jos įvaizdį. Dauguma dabarties žmonių gal tik iš pasakojimų težino, kad naktigonė – tai nakties metas, kai per dieną nusidirbusius arklius į sutartą vietą sujodę kaimo vyrai gyvuliams leisdavo ganytis ir ilsėtis, o kad šie per toli nenuklystų, juos visi drauge prižiūrėdavo.
„Jei reiktų pasiūlyti pavadinimą šiam paminklui, savąjį darbą ir pavadinčiau „Naktigonė“. Tačiau tai nebūtų oficialus pavadinimas. Vadinsis jis „Lietuvos žemdirbiams“, toks pavadinimas bus iškaltas postamente“, – paaiškino V. Tallat-Kelpša.
Pats skulptorius – Žemaitijos bajoras, kurio protėvių žemės apėmė nemažą Šilalės rajono dalį.
Menininkas pabrėžia, kad Lietuvos dvarai, taigi ir jo protėviai, juk ir išgyveno iš žemdirbystės.
„Ir pats esu kaimo vaikas, išmanantis daugybę žemės ūkio darbų, nuo vaikystės juos dirbęs. Esu tvirtai įsitikinęs, kad žemdirbio profesija viena iš pačių garbingiausių“, – teigė V. Tallat-Kelpša.
Paminklo Lietuvos žemdirbiui kūrėjas sako ir arklius kinkęs, ir plūgu, kuris pavaizduotas jo sukurtame paminkle, aręs, ir dalgiu mosuodavęs.
Suplanuotas ir atidengimas
V. Tallat-Kelpša pasakoja šiuo metu atliekantis paruošiamuosius darbus, o paties paminklo įgyvendinimo imsis, kai bus galutinai sutarta su Panevėžio rajono savivaldybe.
Pasak D. Malinausko, dar reikia nuveikti kai kuriuos organizacinius darbus, o tuomet menininko bus prašoma įgyvendinti savąją kūrybinį sumanymą.
Savivaldybė planuoja paminklą atidengti jau kitų metų liepos 6-ąją. V. Tallat-Kelpša patikino, kad turėtų spėti iki to laiko.
