Garsus Panevėžio rajono žirgininkas tapo sužaloto suopio gelbėtoju. Šalia Panevėžio pakelėje rastas apsvaigęs sparnuotis išvežtas gydyti į Kauno rajoną. Pasveikęs jis vėl sugrįš į gimtąjį kraštą.
Sužalotu plėšriuoju paukščiu laikinai pasirūpinęs žinomas žirgų augintojas Mindaugas Sekmokas pasakoja, kad suopį aptiko pro šalį važiavę žmonės.
Paukštis buvo įsipainiojęs aukštoje žolėje šalia Panevėžio aplinkkelio netoli viaduko.
Atvykęs į vietą M. Sekmokas sužalotą suopį nugabeno pas veterinarą. Paaiškėjo, kad paukščio sparnai nesulaužyti. Manoma, kad sparnuotį arba nutrenkė automobilis, arba jis pakliuvo į pravažiuojančio transporto sukeltą oro srautą ir buvo apsvaigintas.
„Smūgio būta be lūžių, bet manome, kad išgelbėjome jam gyvybę. Iš pradžių paukštis buvo nestabilus, griuvinėjo. Po kiek laiko pradėjo atsigauti ir jau lakstė po narvą“, – pasakoja M. Sekmokas.
Gindamasis suopis bandė įkirsti savo gelbėtojui, tačiau ne pirmą kartą su laukiniais paukščiais susiduriantis žirgininkas sako mokantis išvengti sužalojimų.
„Pats baisiausias suopio ginklas yra kojos, kuriomis pagauna grobį, ir nagai. O su snapu jis jau paskui darbuojasi“, – sako M. Sekmokas.
Gelbėtojas iš veterinaro išgirdęs, kad paėmus laukinį gyvūną iš gamtos, net ir jį gelbėjant, privalu informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Juo paskambinęs M. Sekmokas buvo sujungtas su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais, kurie vėliau ir išsivežė paukštį gydyti.
Sugrąžins iš kur paimtas
„Kaip ir Panevėžyje, jokių lūžių paukščiui nenustatyta, tačiau jis labai nusilpęs. Dar sunku prognozuoti, kuo baigsis paskirtas gydymas“, – sako Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Paukščiui sudarytas maitinimo racionas. Gelbėtojai stiprėjantį suopį lepins žalia mėsa, pelėmis. O pasveikęs bus parvežtas į Panevėžio rajoną.
„Mes visuomet paleidžiame toje pačioje vietoje, kur gyvūnas buvo rastas“, – pasakoja vadovė.
Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai gyvūno reabilitacija ilgai užtrunka. Tarkime, vieną pelėdą darbuotojai gydė 8 mėnesius ir paleido jau nebe radimo vietoje.
J. Morkūnaitė pasakoja, jog vasarą globos centras per dieną sulaukdavo vidutiniškai po 60 pranešimų apie į bėdą patekusius laukinius gyvūnus, šiuo metų laiku – iki 20.
Maždaug 70 procentų tokių pranešimų yra apie sužalotus paukščius.
Suopių, įskaitant ir sužalotą prie Panevėžio, šiemet jau buvo 23.
Būta ir retų atvejų. Vienas įsimintinesnių – vapsvaėdžio jauniklis. Šis paukštis įtrauktas į raudonąją knygą. Išgydytas jis buvo „įvaikintas“ padėjus kitame lizde.
Šiuo metu globos centre gydomas ir lūšies jauniklis. Jis buvo pastebėtas besiblaškantis, tarsi be pusiausvyros. Paaiškėjo, kad lūšiukas turi regos problemų.
Pagalba ne visada reikalinga
Pasak J. Morkūnaitės, jei žmogus sužalotą gyvūną parsineš namo ir užsiims savigyda, nebus gerai, gali būti pavojinga ir pačiam žmogui. Be to, reikia žinoti, kaip pagelbėti gyvūnui jam dar labiau nepakenkiant.
Kartais, specialistės teigimu, į natūralius gamtos procesus nereikėtų kištis. Tarkime, kai gyvūną bandoma gelbėti nuo plėšrūno.
„Kištis reikia tuomet, kai gyvūnas nukenčia nuo žmogaus veiklos“, – įspėja J. Morkūnaitė.
Pavojingi keliai
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis sako, kad Panevėžio rajone rastas paprastasis suopis yra dažniausia Lietuvoje esančių plėšriųjų paukščių rūšis.
Nors jis nėra įrašytas į raudonąją knygą, tačiau, kaip ir kiti paukščiai, yra saugomas.
Paprastieji suopiai dažnesni mišriose teritorijose. Didelių miškų masyvų jie vengia ir maitinasi bei gyvena atviresnėse vietovėse.
„Suopis naudingas žemės ūkiui, nes sugauna daug pelinių graužikų“, – sako ornitologas.
Jo teigimu, vasarą suopiai gali pasigauti ir kokį paukščio jauniklį, driežą, varliagyvį ar stambesnį vabalą.
Pasak L. Raudonikio, paukščiams pavojingiausi yra stikliniai pastatai, o antroje vietoje – transportas. Tik po jų seka elektros perdavimo tinklai, pesticidai ir kt.
Sparnuočiams pavojaus zona yra ir šalies keliai. Mat įšilę keliai pritraukia grobį, o paskui jį skrendantys paukščiai tampa transporto aukomis.
