Istorinis miesto pastatas A. Smetonos gatvėje – šimtmetį mininti pirmoji Panevėžio pradinė mokykla – nuo pavasario tapo užuovėja priklausomybių turintiems žmonėms. Čia jie gali gauti švarių švirkštų, apsisaugojimo priemonių, išsitirti dėl užkrečiamųjų ligų.
Mažiau užsikrėtimų ŽIV, susirgimų AIDS bei kitomis sunkiomis ligomis, mažiau mirčių nuo perdozavimo, užmegztas kontaktas ir gerokai didesnės galimybės nukreipti žmogų į sveikimą – taip apibūdinama beveik prieš tris dešimtmečius visoje Lietuvoje pradėjusių kurtis vadinamųjų žemo slenksčio paslaugų kabinetų misija.
Tokie jau veikė Alytaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus ir Visagino savivaldybėse, o šiųmetę gegužę žemo slenksčio paslaugų kabinetas atidarytas ir Panevėžyje.
Įsikūrė jis miesto centre, greta Laisvės aikštės esančios A. Smetonos gatvės 2-ajame name. Darbo dienomis čia budi medikė ir socialinė darbuotoja.
Už žemo slenksčio paslaugų kabineto darbą Panevėžyje atsakingo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektų vadovės Kristinos Mickienės teigimu, pagrindinis jų tikslas – vartojantiesiems švirkščiamąsias narkotines medžiagas tapti tarpine stotele tarp priklausomybės ir kelio į sveikimą.
„Įsigyti šių žmonių pasitikėjimą – ilgas ir sudėtingas procesas“, – pripažįsta K. Mickienė.
Dėl šios priežasties paslaugos kabinete teikiamos visiškai anonimiškai. O informacija apie jame apsilankiusių žmonių skaičių, jų amžių, lytį, socialinę padėtį, pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovės, neviešinama.
Statistika iškalbinga
Oficialioji statistika šalies mastu atspindi žemo slenksčio paslaugų kabinetų poreikį.
2023 metais šiuose kabinetuose apsilankė 61 074 lankytojai. Tarp jų – 1 856 naujai atėjusieji. Klientams išdalinti 478 128 švirkštai bei 56 176 prezervatyvai. Iš atėjusiųjų pasiimti naujų švirkštų du trečdaliai buvo vyrų.
Be to, kabinetų lankytojai galėjo pasitikrinti dėl ŽIV, hepatito, sifilio, tuberkuliozės, moterys – pasidaryti nėštumo testą.
Priklausomiems žmonėms taip pat skirta dezinfekcijos priemonių bei tvarsliavos.
Užmezgus kontaktą su kabineto lankytojais, K. Mickienės teigimu, šie informuojami apie tai, kokias sveikatos paslaugas gali gauti, siunčiami pas gydytojus bei psichologus. Tad pagalbą teikiančioms kabineto darbuotojoms savo klientų vardu tenka bendrauti su priklausomybės ligų, reabilitacijos bei socialinių paslaugų centrais, nakvynės namais ir net Probacijos tarnyba, juristais, antstoliais.
Žemo slenksčio paslaugų kabineto specialisčių darbas neapsiriboja vien kabineto sienomis.
„Taip pat vykstama į narkomanų bendruomenes ir susibūrimo vietas“, – aiškina K. Mickienė.
Tai viena iš priežasčių, kodėl su priklausomais žmonėmis tokiuose kabinetuose dirba vien profesionalai – savanoriai neįtraukiami.
Laukia ir artimųjų
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovės žiniomis, pirmas priklausomas asmuo į Panevėžio žemo slenksčio paslaugų kabinetą atėjo po savaitės nuo jo atsidarymo.
Dabar į jį užsukama ir pavieniui, ir poromis. Būna, jog priklausomybių turintieji šio kabineto duris praveria lydimi artimųjų.
Pastarieji čia irgi laukiami: jie ir informuojami, ir konsultuojami, kaip bendromis jėgomis galima padėti kenčiantiesiems nuo priklausomybių.
Pasak K. Mickienės, žemo slenksčio paslaugų kabinete grupinė terapija priklausomybių turintiesiems nevykdoma. Tokį darbą su jais dirba įvairių centrų psichologai, pas kuriuos klientai nusiunčiami.
Garbinga istorija
Pastatas A. Smetonos gatvėje, kuriame stengiamasi tiesti pagalbos ranką priklausomiems žmonėms, turi garbingą istoriją bei yra įrašytas į kultūros paveldo registrą.
Miesto lėšomis 1924-aisiais pastatytame pastate beveik penkis dešimtmečius veikė pirmoji Panevėžyje pradinė mokykla. 1968 metais pradinukus iškėlus į kitas miesto mokyklas, čia į pamokas rinkdavosi būsimieji vairuotojai.
Kiek vėliau kone 700 kvadratinių metrų statinys buvo išdalintas Panevėžio menininkų studijoms.
Bėgant metams, keičiantis patalpų savininkams, šiaurrytinėje pastato dalyje įkurdintas dabar jau uždarytas Mokyklų knygynas.
Neaplenkė šimtamečio pastato ir dėvėtų drabužių parduotuvių era. Jai pasibaigus, senovinis statinys su palėpe tapo meninių edukacijų ir sutartinių mėgėjų susirinkimų vieta.
