Kodėl vis iššąla braškės ir ko imtis, kad kitą žiemą taip nenutiktų.
Kodėl vis iššąla braškės ir ko imtis, kad kitą žiemą taip nenutiktų.Net ir dabartinėmis žiemomis kartais net atspariausių veislių braškių krūmeliai ima ir iššąla. Svarbiausia, neretai pas vieną sodo kaimyną, o pas kitą – ne.
Kaip taip gali būti, kad tokios pat ir beveik ten pat augančios braškės pavasarį pasitinka nevienodai? Vienur pakiužusiais rudais lapais, o kitoje tvoros pusėje – žalios ir vešlios?
Tokios situacijos dažnesnės, nei būtų galima pamanyti. Ir gana iškalbingos: vadinasi, viskas priklauso ne tik nuo oro sąlygų, didelių šalnų ar besniegės žiemos.
Tai gal įmanoma pašalusius augalus kaip nors atgaivinti – ir net derliaus dar sulaukti?
Kaltos gali būti ir pačios braškės
Priežasčių, kodėl žiemą iššąla didesnė ar mažesnė dalis braškyno, gali būti kelios:
Krūmų amžius. Dažniausiai neišlaiko seni braškių krūmai, kadangi jų augimo taškas būna iškilęs virš dirvos – kaip tik jį šaltis dažnai ir nukanda.
Ligos ir kenkėjai. Jų pažeistiems augalams sunkiau pakelti nepalankias oro sąlygas.
Dirvožemis. Braškėms jis patinka neutralus. Padidėjęs dirvožemio rūgštingumas gali prisidėti prie to, kad uogų krūmai iššąla.
Netinkama veislė. Nereikia nė priminti, kad geriausiai mūsų soduose auga kultūros, kurių veislės yra čia išvestos arba pritaikytos augti tokiame klimate. Dabartinėms žiemoms itin jautrių braškių veislių turbūt jau ir nebėra, bet patarimas vis tiek vertas įsiklausyti: kuo atsparesnės šalčiams bus jūsų pasirinktos braškės, tuo ramiau žiemosite ir jūs, ir jos.
Remontantinės veislės. Braškių krūmai, kelis mėnesius be pertraukų eikvojantys jėgas uogoms nokinti, iki žiemos nusilpsta, taigi vienos kurios gali ir nebeištverti.
Oro sąlygos. Šitai niekam nebus naujiena: jeigu žiema pasitaiko besniegė, tačiau su didžiuliais šalčiais ir stipriais žvarbiais vėjais, braškių iššalimo tikimybė padidėja keliskart.
Atodrėkiai. Temperatūrų svyravimai žiemą irgi nepadeda braškėms saugiai peržiemoti. Atšilimui užsitęsus, uogų krūmai gali pradėti augti, o sugrįžus šalčiams – apšalti ar net pražūti.
Netinkama priežiūra. Braškių priežiūros ypatumai ruošiant jas žiemai – ypatinga tema, verta atskiro aptarimo.
Braškių augintojų pareigos
Kokia yra ta tinkama priežiūra, padedanti braškynui sėkmingai sulaukti pavasario?
Genėjimas
Nupjauti rudenį braškių lapus ar ne, mėgėjams auginti šias uogas kone hamletiškas klausimas. Ir vienareikšmio atsakymo į jį, deja, nėra.
Genėjimo šalininkai turi savų argumentų, kodėl, anot jų, taip verta daryti. Pavyzdžiui, kad derėjimui baigusis užsilikę braškių lapai ir vaiskočiai tampa užkrato šaltiniu. Jie gali būti pažeisti įvairių ligų, ant jų ir po jais prieglobstį neretai randa kenkėjai bei vabzdžių lervos. Pašalinus lapus ir palikus tik nedidelę dalį stiebų braškių krūmai apdraudžiami nuo rimtų pavojų.
Bet ne ką mažiau yra ir genėjimo priešininkų. Nurėžus nuderėjusių braškių lapus, krūmai pradeda sparčiai auginti naujus. Šiam procesui išeikvoja daug maistinių medžiagų ir žiemai prasidėjus jau būna nusilpę. Taip, kad užėjus stipresniems šalčiams apšaltų arba visiškai iššaltų.
Netgi jeigu braškės ir ištvers šaltąjį metų laiką, derlius kitą sezoną vis tiek bus mažesnis.
Abiejų praktikų šalininkai savaip teisūs. Kad duotų maksimalios naudos, o žala būtų minimali, genėdami braškes laikykitės tokių taisyklių:
• Būtinai šalinkite pažeistus ir išdžiūvusius lapus, taip pat tokius, ant kurių matyti ligų pėdsakų (dėmių, skylių, spalvinių pakitimų ir pan.).
• Jeigu vis dėlto nusprendėte nugenėti braškių krūmus, darykite tą iškart, kai tik baigiasi uogos – ne vėliau nei rugpjūtį. Taip augalai turės daugiau laiko užsiauginti sveikos žaliosios masės ir sukaupti jėgų būsimai žiemai.
• Genėdami palikite ne trumpesnius kaip 8–10 cm stiebus. Visiškai juos nurėžę pažemiui galite netyčia pažeisti žiedinius pumpurus, taigi kitą sezoną likti be uogų.
• Genėti naudokite aštrų sekatorių arba žirkles. Jokiu būdu neplėškite lapų rankomis – galite išrauti ar pavojingai išjudinti krūmą, nes braškių šaknų sistema paviršinė.
• Jeigu neketinate dauginti braškių krūmų, būtinai pašalinkite visus ūsus. Jie naudoja maistines medžiagas, kurios krūmui praverstų ruošiantis žiemai.
Kas kita, jeigu ūsai jums reikalingi. Tada ant jų palikite tik 1–2 arčiausiai krūmo esančias skroteles, nes jos stipriausios, – likusią ūso dalį nukirpkite.
• Jaunų braškių krūmelių, pasodintų šį sezoną, jokiu būdu negalima genėti. Tačiau privalu pašalinti visus jų užaugintus ūsus. Tokiems augalams svarbu prikaupti jėgų, kad žiemai atėjus jau būtų gerai išsivystę ir stiprūs.
O jeigu niekaip negalite apsispręsti, ką daryti, – genėti braškes ar ne, atlikite eksperimentą. Nukirpkite tik dalies braškių lapus (pavyzdžiui, vienoje lysvėje, jeigu turite kelias), ir pavasarį pamatysite, kurios peržiemojo geriau.
Laistymas
Daug kam atrodo, kad kai baigiasi uogos, apie braškių lysves galima pamiršti iki kito pavasario. Nieko panašaus. Toks lengvabūdiškumas gali palikti išvis be braškyno.
Viena svarbiausių rudeninių procedūrų, padedanti braškėms pasiruošti žiemai, yra prilaistymas. Jeigu ruduo labai sausas, pradedant spaliu reikėtų reguliariai laistyti braškių krūmelius – vienam kvadratiniam metrui kas savaitę užpilti ne mažiau nei 5–7 litrų vandens.
Prasidėjus lietingajam laikui, laistymas nutraukiamas.
Tręšimas
Kad duotų derlių, braškių krūmai išeikvoja daug jėgų. Išsekusiems augalams reikia padėti jas atgauti. Todėl nugenėtas braškes patręškite organinėmis trąšomis: pelenais, paukščių arba galvijų mėšlu.
• Išmaišykite 1 litrą pelenų kibire karšto vandens ir padėkite 2–3 dienoms nusistovėti. Paskui laistykite šiuo tirpalu braškes ant kiekvieno krūmelio užpildami po 0,5–1 litro.
• Paukščių mėšlą sumaišykite su vandeniu santykiu 1:20. Dvi paras „pabrandinkite“, o tada išliekite braškių tarpueiliuose, kad vienam krūmeliui tektų po 1 litrą.
• Galvijų mėšlą skieskite vandeniu santykiu 1:10. Po paros, palaikę tirpalą šiltoje vietoje, laistykite braškes kiekvienam krūmeliui užpildami po 1 litrą.
Jeigu braškės nenugenėtos, stenkitės neaplieti trąšomis lapų.
Dengimas
Ar tikrai būtina braškes dengti žiemai? Viskas, kaip turbūt numanote, priklauso nuo braškių veislės ir klimato. Taigi greičiausiai atsakymas būtų „ne“. Išskyrus jaunus ir remontantinius krūmelius: juos tikrai verta uždengti.
Likusias braškes, kad būtų ramiau, galite mulčiuoti.
Neginčijamai geriausi kailiniai nuo šalčių braškėms – lengvas, purus sniegas. Tačiau žiemos pastaraisiais metais retai tokiu palepina, taigi tenka ieškoti pakaitalo.
Kaip mulčią geriausia naudoti eglišakes. Jos nesusiguli, gerai praleidžia orą, neperšlampa ir graužikams ne itin patinka.
Jeigu eglišakių nėra iš kur gauti, mulčiuokite lysves sausa žole, šiaudais, nukritusiais lapais (tik įsitikinkite, kad ant jų nėra ligų pėdsakų), kompostu, humusu – žodžiu, bet kuo, kas sudarytų papildomą apsauginį sluoksnį braškių šaknims.
Beje, mučiuoti braškes galima tik po pirmųjų šalnų. Pirmiausia dėl to, kad nedidelis šaltukas krūmeliams tik į naudą – užgrūdina. Paskui braškės lengviau pakelia tikruosius žiemos šalčius. Antra, pernelyg anksti mulčiavus krūmus jie gali iššusti dar nespėję sušalti.
Tuos krūmelius, kuriuos reikia apsaugoti, po mulčiavimo pridenkite neaustine plėvele.
Tik atminkite: danga neturi liestis prie augalų, todėl prireiks nedidelių lankų.
Kaip atgaivinti apšalusias braškes
Jeigu jau taip nutiko – uogynas apšalo nepaisant visų pastangų jį apsaugoti, dar ne viskas prarasta.
• Pirmiausia gerai palaistykite lysves, kad šaknys kaip reikiant permirktų. Bet daryti tą reikia ne per vieną sykį, o kelis, kiekvieną kartą palaukiant, kol vanduo visiškai susigers.
• Patręškite krūmelius bet kokiomis azoto trąšomis – amonio salietra, karbamidu arba nitroamofoska (pagal instrukciją). Kiekvienam užpilkite po 0,5–1 litro.
Tręšimą pakartokite po pusės mėnesio ir žydėjimo metu. Tada mineralines trąšas galima pakeisti mėšlo arba fermentuotu žolės užpilu.
• Pašalusias braškes vertėtų ne tik palaistyti trąšomis, bet ir nupurkšti bet kokiu augimo stimuliatoriumi.
• Žemę braškių lysvėse mulčiuokite perpuvusiu mėšlu arba kompostu – šis sluoksnis kartu bus ir organinė trąša.
Svarbu!
Ruošiant braškyną žiemai svarbus laistymas, tręšimas, mulčiavimas, o štai ravėjimas tokiu metu griežtai nerekomenduojamas. Šalinant piktžoles nesunku pažeisti šaknų sistemą, kuri iki šalčių nespės vėl sustiprėti. Paskutinįkart ravėti braškes vėliausiai galima vasaros pabaigoje.
