Siekdama pritraukti naujų galimų užsienio investuotojų į šalies gynybos pramonę, Vyriausybė nusprendė rezervuoti tris sklypus Panevėžio rajone – beveik 300 hektarų valstybinės žemės.
Ja besinaudojusios bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas neslepia po tokio akibrokšto rimtai sunerimęs dėl ateities.
Nieko apie tokius planus nežinojo ir rajono valdžia.
Nors Vyriausybei pateiktuose dokumentuose minima, kad dviem didesniais iš šių sklypų jau domisi vienas iš potencialių gynybos ir saugumo pramonės investuotojų.
Kas jis, neatskleidžiama, tačiau užsimenama, kad ketinimai rimti.
Pasirinko Upytės kraštą
Tokį Vyriausybės projektą, teigiama, paskatino kelios priežastys.
Siekiant pritraukti į Lietuvą naujų investicijų, valstybės galimybė pasiūlyti paruoštą žemės sklypą esą yra viena esminių sąlygų, lemiančių investuotojo sprendimą. Tačiau tokių sklypų pasiūla Lietuvoje neatitinka paklausos, o laisvų didelių plotų apskritai nėra. Tad ir nuspręsta, kad investicijoms pritraukti į gynybos pramonę tinkamiausi būtų Turto banko valdomos galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovės „Genetiniai ištekliai“, kurią numatoma privatizuoti, naudojami sklypai Upytės seniūnijoje: Tarnagalos kaime – beveik 125 hektarai, Memenčių kaime – per 76 hektarus, Vaišvilčių II kaime – daugiau kaip 70 hektarų. Iš viso – 271,2 hektaro žemės.
Prieš tai šiuos sklypus nagrinėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Tą darant remtasi pagrindiniais investicijoms pritraukti svarbiais kriterijais – koks plotas, atstumas nuo gyventojų ir gyvenviečių, infrastruktūra ir galimybė ją vystyti.
Taip pat atsižvelgta į galimus veiklos apribojimus dėl gamtinių ir aplinkosauginių aspektų.
Mandagiau būtų buvę informuoti
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius ketvirtadienį patvirtino informacijos apie tai, jog rajone bus rezervuojama žemė, neturėjęs.
Pasak jo, toks Vyriausybės sprendimo projektas buvo įtrauktas į klausimą, susijusį su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.
„Net neįtarėme, kad ten gali būti įrašytas toks dalykas“, – atvirai sako rajono vadovas. Jo manymu, elementari kultūra reikalautų prieš ką nors darant rajone bent jau informuoti apie tai jo valdžią.
„Bent jau Savivaldybei pateiktų informaciją vienu ar dviem sakiniais, kas čia vyksta“, – kodėl tai nebuvo padaryta, stebisi A. Pocius.
Visgi tragedijos dėl rezervuojamos žemės meras sako nematantis, nes sklypai potencialiems investuotojams rezervuojami visoje šalyje.
„Mums minėjo gynybos sektorių, bet kalbama, kad gali būti ir nebūtinai gynybos, – teigia A. Pocius. – Tiesiog norima, kad Vyriausybė visoje Lietuvoje turėtų laisvų sklypų, kuriuos, atsiradus investuotojams, būtų galima bet kada pasiūlyti.“
Rajonas žodžio neturės
Pasak mero, „Genetiniai ištekliai“ – valstybės įmonė. Tad valstybė ir nuspręs, ką su ja daryti.
„Mes neturėsime įtakos“, – kas laukia rezervuota žeme besinaudojančios bendrovės, negalėjo pakomentuoti A. Pocius.
Pasak jo, rezervavimas dar nereiškia, kad tame sklype jau rytoj bus kas nors statoma.
„Gali būti, kad investuotojas ateis ir po 20 metų, – teigia meras. – Kaip su Ramygalos plyno lauko projektu: praėjo 17 metų ir dar šiandien nieko nėra.“
Kokia bus gyventojų reakcija, jei šalia Upytės bus nuspręsta statyti pramonės įmonę, tuo labiau – gynybos, pasak A. Pociaus, irgi sunku nuspėti. Tačiau mano, jog daug kas priklausys nuo įmonės veiklos pobūdžio – bus tarši ar ne.
„Yra valstybės interesai ir žmonių interesai – reikia juos suderinti, – neabejoja Panevėžio rajono vadovas. – Jeigu nauja įmonė pablogintų gyvenimo sąlygas, be abejo, aš prisijungčiau prie tokių protestų. Bet kol kas nežinome, kokio pobūdžio ji galėtų būti ir ar bus. Tai ir protestuoti nėra dėl ko.“
Ruošiasi rinktis daiktus
Valdišką žemę Panevėžio rajone bendrovė „Genetiniai tyrimai“ nuomojosi išskirtinėmis teisėmis – kaip valstybės įmonė. Ją privatizavus – ką ir ruošiamasi padaryti, žemė būtų susigrąžinta.
Tačiau žinia apie sklypų rezervavimą privatizacijai dar neįvykus šios įmonės direktoriui Audriui Zalatoriui buvo it perkūnas iš giedro dangaus – arba, tiksliau, iš viešojoje erdvėje trečiadienio popietę paskelbtos informacijos.
„Oficialių planų nežinojau – jokių raštiškų pranešimų nebuvo“, – teigia „Genetinių tyrimų“ vadovas, nors pripažįsta: nuogirdų, jog mažins įmonės dirbamus valstybinės žemės plotus, būta. Tik niekas nesakęs, kiek, kodėl ir kada.
Rezervuojama, pasak A. Zalatorio, ne visa įmonės dirbama žemė, tačiau vis tiek didelė jos dalis.
„Visa mūsų žemė naudojama. Jei tuos sklypus paims, turbūt reikia daiktus susidėti“, – liūdnai juokauja įmonės vadovas.
Mažesni plotai – mažiau ir darbuotojų
„Genetinių išteklių“ įmonė sukurta 2019 metais sujungus Upytės eksperimentinį ūkį ir „Šeduvos avininkystę“. Pasak A. Zalatorio, birželį iš įmonės buvo paimta Šeduvoje esanti žemė. Kadangi Lietuvoje investuoti ketinančiai Vokietijos ginkluotės gamintojai „Rheinmetall“ skirta žemė Baisogaloje buvo paimta iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, pastarajam vietoje jos atiduotas sklypas, kuriuo iki tol naudojosi „Genetinių išteklių“ įmonė.
„Paliko mūsų avis be žemės“, – pašnekovas sako kol kas nežinantis, kur kitais metais reikės ganyti apie 2 000 avių. Dalis jų yra genofondinių veislių, kurias siekiama išsaugoti ateities kartoms. Valstybė tam, A. Zalatorio teigimu, pati skiria lėšas, yra įsipareigojimų ir Europos Sąjungai.
„Ten atėmė žemę – jei atims dar beveik 300 hektarų, bus blogai“, – konstatuoja bendrovės direktorius.
Jis sako nenumanantis, ką tokiu atveju reikės daryti ir su 800 dabar Upytėje laikomų veislinių galvijų. Nežinia ir kas lauks įmonės darbuotojų. Šiuo metu joje, kartu su Šeduvos padaliniu, dirba apie 60 žmonių.
A. Zalatorio vertinimu, turint mažiau žemės greičiausiai nepavyks išlaikyti tokio dydžio gyvulių bandos, taigi ir darbuotojų poreikis gali sumažėti.
Žemė žemei nelygi
Labiausiai „Genetinių tyrimų“ bendrovės vadovui nerimą kelia nežinomybė. Anot A. Zalatorio, jeigu būtų tiesiai pasakyta, kad žemė paimama, bet ja dar galima kurį laiką naudotis, būtų kitaip. O dabar planuoti ateitį, darbus, investicijas tampa sudėtinga.
Įmonė turi pasirašiusi sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl investicijų projekto. Planuota rekonstruoti du karvių tvartus įdiegiant robotus.
„Ką dabar daryti, jei tokia situacija?“ – gūžčioja direktorius.
Paėmus beveik 300 hektarų, įmonei dar liktų apie tūkstantį. Iš jų 140 hektarų yra pirkti pačios bendrovės, dalis nuomojama, o dar apie 800 hektarų – taip pat iš valstybės nuomojama žemė.
Pasak A. Zalatorio, nors tas tūkstantis hektarų neišmanančiam žmogui gali atrodyti labai daug, realiai taip nėra. Tuo labiau kad žemė visuose sklypuose labai skirtinga – bet ko ir bet kur nepasėsi.
Be to, du trečdaliai numatytų rezervuoti sklypų jau apsėti žieminiais kviečiais, rapsais. Yra ir liucernos gyvulių pašarui ruošti.
„Negalvojome, kad kas nors gali nutikti“, – prisipažįsta pašnekovas.
Istorinėje vietoje
Įmonės „Genetiniai tyrimai“ akcijas valdo Turto bankas. Norėta jas parduoti, tačiau, A. Zalatorio teigimu, netekus žemės Šeduvoje, pardavimas sustabdytas. Ir dabar nuogąstaujama, kad investuotojams bendrovė nebebus įdomi. Nors, kaip tikina vadovas, visada dirbo pelningai ir mokėjo valstybei didesnius ar mažesnius dividendus.
„Jei Vyriausybė priėmė, netrukus susisieks Nacionalinė žemės tarnyba ir sakys, kad reikia vykdyti Vyriausybės nutarimą, ir nutrauks nuomos sutartį. Tas pats buvo Šeduvoje. Investuotojas ateis gal po penkerių metų – tai gal leistų naudotis dar penkerius metus. Bet kas apie tai šneka? Niekas“, – apgailestauja jis.
Be to, pasak A. Zalatorio, rezervuota žemė yra tarp seniausios rajone Upytės gyvenvietės ir Panevėžio miesto. Visai netoli Čičinsko kalno – svarbaus istorinio objekto. Greta ir Krekenavos regioninis parkas.
Ir Upytės bendruomenei „Upytės žemė“ vadovaujantis A. Zalatoris sako dar nežinantis, kokios tikėtis bendruomenės reakcijos į gresiančias permainas. Tačiau mano, jog nerimo bus. Į šias vietas žmonės net iš miestų keliasi gyventi – tuščių namų nebėra ir net plečiamasi. Nors nėra aišku, kas įsikurtų rezervuotuose sklypuose ir ką gamintų, kalbos apie gynybos pramonės įmonę gali atgrasyti ne tik naujakurius.
„Man kyla klausimas, ar čia labai tinkama vieta? Truputį absurdas, kad tokie objektai atsiranda prie tokių istorinių žemių. Ar nėra kitų tam vietų?“ – svarsto pašnekovas.
