Po keturių dešimtmečių permainos ateina ir į Panevėžio kultūros centrą.
Nepriklausomybės priešaušriu statyti tuomečiai „Ekrano“ kultūros rūmai savo modernumu pralenkė net ir didesnių miestų kultūros mekas. Tačiau sovietmečio byrantis palikimas seniai bado akis.
Visgi praėjusi žiema buvo paskutinė, kai per koncertus ar spektaklius salėje tekdavo gobtis paltais. Ateinančius dvejus metus Kultūros centro didžiojoje salėje šeimininkaus statybininkai – į rūmų atnaujinimą numatyta investuoti per 6 mln. eurų.
Repetuos ir koridoriuose
Nors Kultūros centro dalinė rekonstrukcija pareikalaus tam tikrų iššūkių, įstaigos direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams Algimantas Skvereckas tikina, kad dėl to veikla nenukentės. Koncertai, spektakliai, kiti renginiai vyks kaip įprastai, tik persikels į koncertų ir mažąją sales.
Jei renginio koncepcija reikalaus daugiau erdvės, priglausti po savo stogu bus prašoma kitų mieste esančių įstaigų, turinčių didesnes sales.
„Kaip organizavome miesto ir valstybines šventes, kitus renginius, taip ir organizuosime. Gal šiek tiek keisis patys renginiai, bet jų intensyvumas liks toks pat“, – tvirtina pavaduotojas.
Tik Kultūros centro kolektyvams, kurių čia repetuoja beveik dvi dešimtys, teks pasispausti.
Pasak pašnekovo, repeticijoms numatyta užleisti fojė, koridorius, choreografijos sales, kitas erdves. Taip pat bus ieškoma tam tinkamų patalpų miesto mokyklose.
„Galbūt teks peržiūrėti grafikus, trumpinti repeticijų laiką, bet kolektyvų tikrai niekas neišsklaidys. Visi rasime savo kampą ir laiką. Žinoma, sutilpti vienas dalykas, o patogumas kitas, bet tuos laikinus nepatogumus teks ištverti, kad paskui galėtume visi džiaugtis naujomis erdvėmis“, – tvirtino A. Skvereckas.
Atnaujins etapais
A. Skvereckas Kultūros centre su pertraukomis dirba nuo pat jo įkūrimo.
Pasak pavaduotojo, per tuos keturis dešimtmečius pastatas nematė rimtesnio remonto.
„Galbūt kai kas pasakys: juk niekas nepasikeitė, fojė ta pati, vitražai tie patys, tik salės kėdes pakeitė už šešis milijonus. Bet žiūrovai mato tik galutinį produktą.“
A. Skvereckas
Kapitališkai suremontuotas tik stogas, kuris po didesnio lietaus vandenį leisdavo net keliose vietose. O prieš beveik du dešimtmečius pakeisti kai kurie langai. Tačiau daugelyje patalpų tarsi sustojo laikas.
„Turime avarinių vietų ir daugiau, bet Savivaldybė negali visų prisikaupusių problemų vienu metu išspręsti. Dabar bus rekonstruota didžioji žiūrovų salė su visomis technologinėmis ir inžinerinėmis sistemomis. Paskui etapais bus tvarkoma kita rūmų dalis“, – kalbėjo A. Skvereckas.
Paltų salėje nebeprireiks
Per artimiausius dvejus metus iš esmės bus keičiama visa šildymo ir vėdinimo sistema, elektros instaliacija.
Žiūrovai jau ne pirmus metus į koncertus ar spektaklius didžiojoje 625 vietų salėje žiemą eidavo su paltais.
Kaip teigė A. Skvereckas, viena iš priežasčių, kodėl didžiojoje salėje nepavykdavo užtikrinti komfortiškos šilumos – pasenusios technologijos.
Pagal pirminį projektą ši salė turėjo būti šildoma dviem būdais – radiatoriais ir oriniu.
Tuo metu, kai buvo statomi rūmai, centralizuotai tiekiama šilumos energija buvo pigi, o ir sunaudojami šilumos kiekiai, palyginti su visa „Ekrano“ gamykla, kuriai ir priklausė pastatas, – tik lašas jūroje. Tačiau dabar orinis šildymas tapo per brangus, o vien radiatoriais tokią patalpą prišildyti sudėtinga.
„Niekas neskaičiavo tų pinigų, bet kai rūmai buvo perduoti Savivaldybei, šios šildymo technologijos nebegalėjome naudoti dėl jos brangumo. Pasikeitė laikmetis, šildymo kainos, o technologijos liko tos pačios. Nebegalime sau leisti už šildymą kas mėnesį mokėti šimtus tūkstančių eurų“, – paaiškino pavaduotojas.
Dėl pasenusių įrenginių pastaruoju metu netgi tekdavo atsisakyti kai kurių pasirodymų.
„Visada norisi geriau ir moderniau, kai kurių kolektyvų pasirodymų negalėdavome išpildyti techniškai, nes mūsų įranga pasenusi. Bet nesame išskirtiniai. Visiems ateina laikas atsinaujinti, tik tas laikas pas mus užsitęsė ilgiau“, – sakė pašnekovas.
Spindėjo prabanga
Savo laiku Panevėžio kultūros centras išsiskyrė prabanga ir modernumu.
Kineskopų milžinė „Ekrano“ gamykla buvo sąjunginio pavaldumo įmonė, todėl turėjo didesnes galimybes nei kiti.
Nors rūmų statyba užsitęsė, bet juose įdiegtos pačios moderniausios to meto technologijos: šviesos valdymo įranga – vengriška, garso – čekiška, keliamieji įrenginiai atkeliavo iš vienintelės tokios Saratovo teatrinės įrangos gamyklos, kai kurie baldai, didžiosios salės kėdės – iš Vengrijos, o veidrodinio stiklo vitrinos, durys ir langai – iš Vokietijos.
Rūmų fasadui ir interjerui panaudotas estiškas dolomitas, sumontuoti Estijoje pagaminti įspūdingi šviestuvai, laiptai pagaminti iš Ukrainoje išgauto granito.
Rūmų langus papuošė vitražo meistrės Gintautėlės Laimutės Baginskienės vitražai.
„Ekrano“ vadovybė ir Panevėžio statybos trestas skyrė itin daug dėmesio statybų kokybei.
„Tokios prabangos tikrai negalėjo sau leisti kiti kultūros centrai. Todėl mes ilgiau laukėme rekonstrukcijos, kiti daug greičiau sudėvėjo savo infrastruktūrą“, – pažymi A. Skvereckas.
Anot jo, ne viskas, kas sena, yra bloga.
Pavyzdžiui, kultūros centro grindys skaičiuoja jau kone keturis dešimtmečius, bet iki šiol atrodo moderniai ir neprarado savo eksploatacinių savybių.
Salėse paklotas parketas, o visur kitur – granitinės specialios grindys.
Įvertinus, kad įstaiga sulaukia apie 270–276 tūkst. lankytojų per metus, grindų kokybė, pasak A. Skverecko, išties stebina.
„Nežinau, ar galima turėti dar geresnes grindų dangas. Jų priežiūra paprasta, o jos atrodo lygiai taip pat kaip prieš keturis dešimtmečius. Todėl turime išsaugoti tai, kas yra gerai“, – sako pavaduotojas.
Nematomi darbai
Rekonstruojant daugiausia bus atlikta žiūrovams nematomų darbų.
Visi kėlimo įrenginiai ir garso sistemos bus keičiamos, atsiras ir orkestro duobė, įvairios platformos, modernūs sukamieji ratai, apšvietimo įtaisai.
Bus režisieriaus padėjėjo pultas, šiuolaikinė aparatinė, net įrašų studija. Bus pritaikytos gaisro gesinimo technologijos, atsiras rezerviniai elektros generatoriai ištikus ekstremaliai situacijai.
„Galbūt kai kas pasakys: juk niekas nepasikeitė, fojė ta pati, vitražai tie patys, tik salės kėdes pakeitė už šešis milijonus. Bet tikrai gyvensime moderniau, šilčiau ir patogiau. Žiūrovai mato tik galutinį produktą, jiems nėra aktualu, kaip pakeliama viena ar kita dekoracija, bet tikrai yra skirtumas, kai dekoracijos keliamos vos vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu, o ne jas įsirėžę tempia keturi vyrai. Tai nematomi, bet labai svarbūs ir brangiai kainuojantys sprendimai, ateityje jie bus pagrindas kitiems moderniems sumanymams“, – teigia A. Skvereckas.
Istorijos pėdsakais
„Ekrano“ kultūros rūmai pradėti statyti 1977-aisiais, o duris atvėrė tik po dešimties metų – 1987-aisiais.
Visą dešimtmetį trukusią rūmų epopėją panevėžiečiai jau buvo spėję praminti amžiaus statybomis. Miestui nepavykus išprašyti pinigų, statybos reikalai patikėti visasąjunginio pavaldumo „Ekrano“ gamyklai, kurioje dirbo apie 7000 žmonių.
Šioji reikalingų lėšų išsirūpino iš Maskvos žinybų.
Archyvuose saugomi duomenys byloja, kad kultūros rūmų statybų sandorį kaip Lietuvos atstovas pasirašė būsimasis Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Panevėžiui naujo kultūros židinio prireikė, kai iš respublikinės valdžios miestas negavo leidimo renovuoti senojo teatro pastatą Respublikos gatvėje. Mat 1967 metais dramos teatrui pastačius naujus rūmus Laisvės aikštėje, Respublikos gatvėje įsikūrė kultūros namai. Neatnaujinti jie nedarė garbės miestui, todėl 1972-aisiais buvo išsirūpinta teisė Kranto gatvėje statyti kultūros namus, jiems skirtas 2,88 hektaro žemės sklypas. Nors toje vietoje stovėjo keletas medinukų, tuometė valdžia į privačią nuosavybę nekreipė dėmesio – mediniai nameliai buvo nugriauti, o jų gyventojai iškeldinti į daugiabučius.
Naują miesto kultūros įstaigą suprojektavo Henrikas Antanas Balčiūnas. Pagal tokį pat projektą kultūros rūmai iškilo ir Mažeikiuose. Ten jie duris atvėrė anksčiau nei Panevėžyje.
