Panevėžio rajono atokiame Linkaučių kaime, kur kitados būta dvaro, ką tik pastatytas paminklinis akmuo vienai garsiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos moterų.
Iš šių apylinkių kilusi Felicija Bortkevičienė – lietuvybės skleidėja, knygnešė, lietuviškų laikraščių leidėja, Seimo narė ir netgi kandidatė į Lietuvos prezidentus. Kilni bajorė, šelpusi visus, kam matė esant reikalinga padėti.
Matė prezidente
Iš Panevėžio rajono kilusi F. Bortkevičienė (1873–1945) bene labiausiai išgarsėjo, kai 1926-aisiais buvo iškelta dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Taip jai buvo parodytas pasitikėjimas kaip moteriai, padėjusiai pamatus lietuvybės atgavimui, daug nuveikusiai visuomenininkei.
Bet ir netapusi prezidente F. Bortkevičienė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
O ir būti valdžioje šiai moteriai neatrodė svarbu, dėmesio ji tikrai netroško.
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jūratės Gaidelienės, F. Bortkevičienė kaip tik stengėsi būti kuo mažiau matoma, nors ji – daugelio svarbių Lietuvai darbų sumanytoja ir reikšmingų įvykių dalyvė.
Seimui 2023-iuosius paskelbus F. Bortkevičienės metais, į Panevėžio rajono merą Antaną Pocių kreipėsi J. Gaidelienė ir Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė ragindamos rajone įamžinti šios iškilios moters atminimą.
Ieškojo buvusio dvaro
J. Gaidelienė pasakoja, jog F. Bortkevičienės asmenybe Panevėžyje susidomėta maždaug prieš porą dešimtmečių. Visuomenės atstovų tuomet važinėta po Panevėžio rajoną žinant, kad jame būta net kelių Linkaučių, ir ieškota, kuriuose iš tiesų galėjo gimti ši garsi moteris.
Tikslų atsakymą dėl F. Bortkevičienės gimimo vietos suteikė ilgametis Panevėžio apskrities archyvo vadovas Leonas Kaziukonis.
Jis surado dokumentą, liudijantį, kad F. Bortkevičienės tėvas Juozas Povickis 1869 metais su dvarininku Aleksandru Bobanu buvo sudarę Linkaučių dvaro nuomos sutartį.
Tieji Linkaučiai – kaimas Krekenavos seniūnijoje. Jame iki šių dienų išlikusios medinio dvaro liekanos.
J. Gaidelienės žiniomis, bajoro J. Povickio, matyt, nebūta gero vadybininko. Tad jis su šeima, kai Felicija tebuvo maža mergaitė, iš Linkaučių išsikėlė gyventi į Ukmergę ir įsidarbino banke. Yra žinių, kad jau suaugusi ir pati Felicija dirbo tame pat banke Ukmergėje.
„Dvaro nuomos originalas parašytas rusų kalba. Jį išvertę į lietuvių kalbą, surinkę nemažai panevėžiečių parašų, prašančių Linkaučiuose įamžinti F. Bortkevičienės atminimą, pridėję vietovės nuotraukų, kreipėmės į Panevėžio rajono merą“, –pasakoja J. Gaidelienė.
Akmuo jau stovi
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius patvirtino, kad idėja Linkaučiuose įamžinti F. Bortkevičienės atminimą jam pasirodė priimtina. Jai pritarė ir Panevėžio rajono taryba, paminklui iš biudžeto numačiusi 10 tūkstančių eurų.
„Pasitarėme, kad šiai garbiai iš mūsų rajono kilusiai moteriai statysime akmenį, ant kurio bus prikalta lenta su tekstu“, – paaiškino A. Pocius.
Organizaciniai paminklinio akmens statybų reikalai pavesti Krekenavos seniūnui Vaidui Kaušakiui.
Numatytoje vietoje, netoli buvusio Linkaučių dvaro, jau pastatytas didžiulis akmuo, kurio aukštis – kone du metrai, o plotis – apie pusantro metro.
„Tą nemažą akmenį radome prie Naujarodžių karjero. Iškasti ten gulėjo šeši ar septyni dideli akmenys, išrinkome, manau, tinkamiausią“, – pasakoja V. Kaušakys.
Paminklinė lenta bus gaminama tekstą suderinus su Panevėžio kraštotyros muziejumi. V. Kaušakio teigimu, tai neturėtų būti ilgas darbas ir jau šį rudenį Linkaučiuose bus baigta įamžinti F. Bortkevičienės atminimą.
Bijota net mirusios
Apie Lietuvai daug nuveikusią F. Bortkevičienę itin daug istorinės medžiagos nėra.
Gimusi Linkaučiuose, ūgtelėjusi Felicija buvo mokoma namuose, vėliau mokėsi Kauno ir Vilniaus mergaičių gimnazijose. Yra baigusi aukštuosius kursus Varšuvoje, ten studijavo istoriją ir prancūzų kalbą.
Būdama 28-erių ištekėjo už inžinieriaus Jono Bortkevičiaus. Vaikų šeima nesusilaukė, o sutuoktinis, beje, gana anksti miręs, žmoną įtraukė į lietuvybės atgaivinimo, jos stiprinimo veiklą.
Caro valdymo laikotarpiu, XX a. pradžioje, iki spaudos atgavimo ji rūpinasi lietuviškos spaudos platinimu.
Vėliau, jau po lietuviškos spaudos atgavimo, F. Bortkevičienė rūpinosi lietuviškų laikraščių leidimu, rašė į juos, ieškojo lėšų leidybai. Taip pat šelpė nepasiturinčias mokines, rėmė studentus.
1905 metais F. Bortkevičienė buvo Didžiojo Vilniaus Seimo delegatė. 1907 metais ji – pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo dalyvė.
1920-aisiais F. Bortkevičienė išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Iš pradžių mandato atsisakiusi, vėliau ji šiame Seime pakeitė mirusį parlamentarą.
Lietuva dar 1926 metais galėjo turėti pirmą prezidentę moterį. Tuomet į šias pareigas pretendavo net dvi damos: Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jauna valstybė, ką tik atšventusi 8-ąsias atkūrimo metines, tokiam moterų atėjimui į valdžią dar nebuvo pasiruošusi – abi tegavo po vieną balsą. Su 50 balsų prezidento rinkimus laimėjo Kazys Grinius.
Mirė F. Bortkevičienė 1945-aisiais.
Okupacinė sovietų valdžia uždraudė viešas laidotuves, o artimųjų atsisveikinimą stebėjo NKVD. Atgulė ji prie savo sesers Anykščių rajono Troškūnų kapinėse.
