Panevėžyje pastačius daugiau nei trisdešimt požeminių atliekų surinkimo aikštelių, dabar ketinama jas išplėsti įrengiant po papildomą požeminį konteinerį. Jis bus skirtas šiemet pradėtoms rūšiuoti maisto atliekoms. Kol jų nėra, priimtas laikinas sprendimas sukeisti vietomis maisto atliekų ir stiklo konteinerius.
Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo prievolė rūšiuoti maisto atliekas. Jau pavasarį visame mieste buvo pastatyta daugiau nei 190 tam skirtų rudos spalvos konteinerių. Jie pradėti dalinti ir individualių namų gyventojams.
Tačiau požeminėse atliekų surinkimo aikštelėse – per keletą pastarųjų metų jų panevėžiečiams įrengta 35 – tokiems konteineriams vietų nebuvo numatyta, tik talpykloms stiklui, plastikui, popieriui ir mišrioms buitinėms atliekoms.
Dabar šį trūkumą ketinama ištaisyti pasinaudojant europine parama ir įrengti po žeme dar po vieną konteinerį.
Taip pat planuose – dar dvi papildomos atliekų surinkimo aikštelės.
Skuba pradėti
Ketvirtadienį miesto Taryba bendru sutarimu patvirtino, jog teiks projektą europinei paramai gauti, o Panevėžio savivaldybė dar neturėdama finansavimo pradės vykdyti techninių projektų paslaugų viešuosius pirkimus naujiems požeminiams konteineriams įrengti.
Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, bendra preliminari šio projekto vertė – kone 708 tūkst. eurų. Iš jų daugiau kaip 601 tūkst. eurų būtų Europos Sąjungos fondų lėšos, o likusią dalį – per 100 tūkst. eurų – sumokėtų miesto Savivaldybė.
Tiksli lėšų suma paaiškės vėliau.
Teikti paraiškas finansavimui gauti numatoma kitų metų pirmąjį ketvirtį, tad iki to laiko norima nupirkti techninio projekto parengimo darbus.
Projekto pradžia planuojama kitų metų trečiąjį ketvirtį, o viską užbaigti reikėtų iki 2028 metų rudens galo.
Pasak L. Bareikienės, toks projektas inicijuojamas dėl Europos Sąjungos valstybėse šiemet įsigaliojusio įpareigojimo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Jos turi būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos namų ūkiuose. Todėl savaime suprantama, kad prireikė didinti ir požeminių maisto atliekų surinkimo konteinerių skaičių.
Tiesa, ar visose miesto požeminėse aikštelėse jiems atsiras vietos, kol kas tiksliai nežinoma.
„Remiantis preliminariais vertinimais, turėtų būti techninės galimybės įsirengti po papildomą požeminį konteinerį šalia jau esančių. Šį klausimą detaliau išspręs projektuotojai“, – pažadėjo L. Bareikienė.
Laikinai sukeitė vietomis
Savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Šagamogo duomenimis, pirmosios dvi dešimtys požeminių atliekų konteinerių aikštelių mieste įrengtos dar 2019–2020 metais.
Vietos buvo pasirinktos atsižvelgus į esamų aikštelių išdėstymą, taip pat suplanuotos prie pagrindinių gatvių, centrinėje miesto dalyje, prie traukos centrų ar ten, kur netrukdo komunikacijos. Iš viso tąkart pastatyta 80 popieriaus, plastiko, stiklo, mišrių buitinių atliekų trijų kubinių metrų talpos požeminių konteinerių.
Kadangi tuo laiku maisto atliekos dar nerūšiuotos, vieta tokiems konteineriams nenumatyta.
Naujausios 15 požeminių aikštelių atiduotos eksploatuoti visai neseniai – šių metų liepos pabaigoje, o gyventojai jomis pradėjo naudotis nuo rugpjūčio 5-osios.
Pasak M. Šagamogo, kol naujasis plėtros projektas dar neįgyvendintas, Savivaldybė priėmė laikiną sprendimą pakeisti požeminių stiklo konteinerių paskirtį, mat stiklas išvežamas rečiau nei kitos atliekos.
„Stiklo atliekas perkelsime į viršų, į metalinį žalios spalvos konteinerį, o maisto atliekoms skirsime požeminį“, – aiškina specialistas.
Išplėtus aikšteles, stiklo taros talpyklos vėl persikels po žeme.
„Būtų nebe keturi, o penki konteineriai po žeme. Ieškosime jiems vietos. Kiek žiūrėjau, tikrai yra galimybių išplėsti aikštelės“, – sako M. Šagamogas.
Sudėtingi reikalavimai
Kartu su 35 požeminėmis konteinerių aikštelėmis pastaraisiais metais mieste buvo įrengtos ir 143 antžeminės komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelės.
Viso šio komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros projekto vertė siekė daugiau kaip 1,7 mln. eurų ES investicijų. Panevėžio savivaldybė prisidėjo 317 tūkst. eurų.
Tačiau, atkreipia dėmesį M. Šagamogas, antžeminėms aikštelėms įrengti keliami mažesni reikalavimai.
„Kur nauja danga ir tvora ir kur reikia įleisti trijų kubinių metrų talpos konteinerį į žemę. Visai kiti reikalavimai“, – pabrėžia Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas, pripažįstantis, jog ne visuomet pavyksta aikšteles įrengti ir ten, kur norima.
Pavyzdžiui, Parko gatvėje vieną aikštelę teko atitraukti nuo šaligatvio, nes po juo eina didelio skersmens vandentiekio vamzdžiai ir nustatytos atitinkamos apsaugos zonos.
Net ir aptverti atliekų konteinerius ne visur buvo įmanoma. M. Šagamogo aiškinimu, tvorelių poliai gręžiami į gruntą. Tai tampa problema, jeigu po šaligatviais eina elektros, dujų, komunikacijų trasos.
Faktai
Nuo 2025 metų Panevėžyje keisis atliekų tvarkymo kainodara, kuri bus orientuota į atliekas rūšiuojančius namų ūkius: tai yra ūkiai, kurie turės ir naudosis visais rūšiavimo konteineriais, mokės mažiau nei nerūšiuojantys atliekų.
Tikimasi, jog pašalinus iš mišrių atliekų srauto visas biologines ir maisto atliekas, vienam gyventojui tenkantį atliekų kiekį būtų galima sumažinti daugiau nei perpus – nuo 200 kg iki 50–70 kg per metus.
