„Ji dar nemokėjo laisvai vaikščioti pati, bet labai norėjo tai daryti, todėl vis teko ją gaudyti“, – šypsosi savanorė Paulina, prisimindama laiką Panevėžio ligoninėje su beveik metukų Andrėja (vardas pakeistas).
Mergaitė į ligoninę pateko iš krizinę situaciją išgyvenančios šeimos, čia ji buvo atvežta tyrimams, o po jų išleista pas globėjus.
Paulina pasakoja, kad Andrėja jautėsi gerai ir jau nuo pirmų akimirkų noriai prisileido savanorę:
„Pirmas dalykas, kai ji atsibudo ir pamatė mane, buvo šypsena. Tai mane šiek tiek nustebino, nes tokie maži vaikai dažniausiai bijo nepažįstamų veidų, o ji mane iškart priėmė. Apskritai Andrėja buvo labai draugiška mergaitė, visus matydama šypsodavosi.“
Mergaitė išsiskyrė ne tik tuo, kad labai šiltai priėmė kitus žmones, bet ir buvo labai judri. Ligoninėje ji net gavo „tyrinėtojos-ropotojos“ vardą.
„Ji visaip rodė, kad nori ant žemės, kad nenori sėdėti lovytėje. Nešiojau ją po palatą, koridorių, ji ir pati labai daug ropojo, tyrinėjo palatą. Tiesa, pastebėjau, kad jos visai nedomino žaislai – tik kiti žmonės ir aplinkiniai daiktai. Budėjimas buvo nepaprastai malonus, turėjome tik vieną iššūkį – sugrįžti į palatą iš žaidimų kambario, nes ji mielai ten būtų buvusi visą laiką“, – juokiasi Paulina.
Savanorė priduria:
„Labai matėsi, kad mergaitė nori gauti dėmesio iš kito žmogaus, ką nors darydama vis atsisukdavo pasižiūrėti, ar esu šalia, todėl jaučiausi jai labai reikalinga.“
Ieškomi nauji savanoriai
Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai jau daugiau nei 6-erius metus rūpinasi, kad vaikai ligoninėse neliktų vieniši. Savanoriai su jais žaidžia, juos ramina, migdo, nešioja, guodžia, išklauso, padrąsina, moko naujų įgūdžių, palydi į procedūras.
Šiuo metu Panevėžyje renkama nauja savanorių grupė, kuri galėtų atliepti sergančių vaikų emocinius poreikius ligoninėse.
„Daug ko gyvenime pasirinkti negaliu, bet tada, kada galiu, renkuosi savo laiką dovanoti visų mūsų vaikams. Dar studijuojant dėstytojai sakė, kad brangiausiai gyvenime parduosime savo laiką. Ir dabar aš jau labai gerai suprantu, kad laikas kartu yra viena didžiausių dovanų, kuria labai gera dalintis ir su brangiaisiais, ir su dėmesio stokojančiais. Aš pasirinkau dalį savo laisvalaikio praleisti su šiais vaikais. Dar nesigailėjau nė karto“, – tvirtina savanorė Akvilė.
Vidutiniškai per dieną savanoriai budi prie 6 vienišų vaikų, o per visą iniciatyvos veiklos laikotarpį daugiau nei 1000 vaikų ligoninėse neliko vieniši.
