Ką daryti, jei ramiai keliauti galite tik pėsčiomis, nes bet kokia transporto priemonė sukelia jūrligės priepuolį? Atsisakyti malonumo keliauti, atostogas praleisti ant sofos? Na jau ne!
Ką daryti, jei ramiai keliauti galite tik pėsčiomis, nes bet kokia transporto priemonė sukelia jūrligės priepuolį? Atsisakyti malonumo keliauti, atostogas praleisti ant sofos? Na jau ne!Kas yra jūros liga, žmonija sužinojo iš karto, kai tik išmoko sumeistrauti kažką panašaus į laivelį ir juo išplaukti į didžiuosius vandenis. Laikui bėgant transporto priemonių daugėjo, prie laivų prisidėjo traukiniai, automobiliai, lėktuvai, tačiau nuo to lengviau nepasidarė ir liga niekur nedingo – laikosi prilipęs net jos „jūrinis“ pavadinimas.
Tiesa, gydytojai jūrligės liga nepripažįsta ir atsargiai vadina sveikatos sutrikimu. Bet, kaip jau minėta, niekam nuo to nėra geriau.
Jūrligė, arba kinetozė, – taip moksliškai vadinama judesio liga – pasireiškia kaskart, kai žmogus juda nevienodu greičiu arba jo kūno padėtis judant staiga pasikeičia. Dėl to sudirgsta pusiausvyros, regos ir kai kurių vidaus organų receptoriai, o sudirgę ima siųsti nepasitenkinimo signalus į požievines smegenų sritis skųsdamiesi neįprasta organizmui padėtimi ir reikalaudami kuo greičiau padaryti tam galą.
Smegenys akimirksniu reaguoja ir nusiunčia vegetatyvinei nervų sistemai griežtą įspėjimą skubiai imtis priemonių ir priversti šeimininką elgtis padoriai – tai yra nesisūpuoti, nelinguoti, nesikratyti. Ir kad būtų įtikinamiau, prideda jūrligės simptomus.
„Prakeiktieji“ ir laimės kūdikiai
Kinetoze serga milijonai žmonių – apie 70 procentų suaugusiųjų planetos gyventojų. Tokių, kurie visiškai nežinotų, kas yra jūros liga, tėra vienetai. Kitų tiesiog gerokai aukštesnis pakantumo slenkstis – juos supykina tik išties „astronautiškas“ supimas, nuo kurio vidutinis žmogus jau guli leisgyvis ir šaukiasi greitos mirties. Kadangi tokio supimo normaliomis sąlygomis beveik neįmanoma patirti, šie laimingieji naiviai mano esą visiškai atsparūs jūrligei.
Gamta taip jau sutvarkė, kad dėl jūrligės dažniau kenčia moterys nei vyrai – ypač per nėštumą, menstruacijas. Ir išvis kuo prastesnė žmogaus fizinė būklė – jis serga, yra nusilpęs, pervargęs, alkanas ar persivalgęs, – tuo sunkesnius simptomus lemta ištverti.
Jūrligės stiprumą lemia net nusilpęs regėjimas ir nešiojami akiniai – ypač jeigu jie neužtikrina šimtaprocentinės regos korekcijos.
Kinetozę gali išprovokuoti net menkiausia smulkmena: prastas apšvietimas transporto priemonėje, nemalonūs ar labai stiprūs kvapai. O prasidėjus priepuoliui smūgis suduodamas iš karto net trims skirtingoms organizmo sistemoms.
Pirmiausia kenčia nervų sistema: žmogus tampa dirglus, apatiškas, bevalis, jo nuotaika subjūra, ima skaudėti ir svaigti galva, spengti ausyse, net pradeda virpėti rankos.
Juntamas ir diskomfortas širdies plote, sutrinka kraujotaka. Tuomet jūrligės auka išblykšta, ją išpila šaltas prakaitas, ima kamuoti žiovulys, šaltkrėtis, pulsas iš pradžių sulėtėja, paskui beprotiškai pagreitėja. Sutrinka pusiausvyra, o itin sunkių jūrligės priepuolių atveju net alpstama.
Tačiau žiauriausią išbandymą savo šeimininkui pateikia skrandis ir žarnynas. Susirgusiuosius jūros liga pykina, jie vemia, kenčia seilėtekį, pilvo skausmus, diarėją… Taigi žmonės, kurių jūrligės simptomai apsiriboja nuovargio jausmu ir pakenčiamu galvos skausmu, gali save laikyti laimės kūdikiais.
Gera pradžia – pusė darbo
Rinkdamiesi transporto priemonę kelionei atsižvelkite į tai, kad dideliuose laivuose ir lėktuvuose supa mažiau. Bent jau šiuo atveju dydis tikrai svarbus.
Pasistenkite įsigyti bilietus į vietas, kur vibracija ir kratymas juntami mažiausiai: lėktuve – centrinėje salono dalyje, tarp sparnų, autobuse (mikroautobuse ir kituose automobiliuose) – tik priekyje ir tik išdėstytas judėjimo kryptimi, laive – viršutiniame ir viduriniame deniuose, kuo arčiau laivagalio, traukinyje – pirmuosiuose ir viduriniuose vagonuose centrinėse kupė.
Atskira tema – maistas.
Jeigu jūsų laukia ilgas kelias, būtina iš anksto apgalvoti savo racioną.
Likus 1–2 savaitėms iki kelionės: naudinga – padidinti suvartojamų skysčių kiekį iki 1,5–2 litrų per parą (jei leidžia sveikata), laikytis hipoalerginės dietos ir valgyti kuo daugiau produktų, turtingų rupių maistinių skaidulų. Žalinga – vartoti alkoholį.
Kelionės išvakarėse jokiu būdu negalima persivalgyti. Tačiau keliauti tuščiu skrandžiu taip pat neverta.
Likus 1,5–2 valandoms iki kelionės: reikėtų suvalgyti nedidelę porciją košės, neriebaus karšto patiekalo, bet kokių daržovių salotų, vaisių. Naudinga – išgerti mėtų arbatos su citrina, išgerti askorbo rūgšties (pavyzdžiui, 2,5 g miltelių ištirpinti stiklinėje šilto vandens su cukrumi). Žalinga – gerti gazuotus gėrimus; valgyti sunkų maistą (jokių cepelinų!), riebius, keptus, rūkytus produktus.
Kelyje: atsisėskite patogiai, kuo daugiau atloškite sėdynę ir atsipalaiduokite. Pasirūpinkite, kad jus nuolat pasiektų gaivaus oro srautas. Jeigu tvanku, prasisekite drabužius. Įsijunkite malonią muziką ir pasistenkite negalvoti apie savo nepakantumą kelionėms.
Jeigu kelias labai tolimas, rekomenduojama kas 5–7 minutes nuryti kelis gurkšnelius šilto gėrimo. Žolelių arbata su mėtomis ir citrina – puikiausia priemonė nuo jūros ligos. O sultys – geriausias energijos ir vitaminų šaltinis. Skysčių pusiausvyrą organizme atkurs negazuotas mineralinis vanduo.
Kaip atremti „puolimą“
Vos pajutę pirmuosius jūrligės požymius sučiulpkite rūgščią karamelę arba citrinos griežinėlį. Labai veiksminga priemonė yra askorbo rūgštis (1–3 g).
Jei negaluojate itin smarkiai, padėkite po liežuviu tabletę validolio. Jis labai greitai pagerins savijautą maždaug 20–30 minučių.
Galima pauostyti ir pakramtyti imbiero. Šią priemonę jūrligei įveikti nuo žilos senovės vartoja tolimųjų plaukiojimų jūrininkai. Tiks ir imbieriniai sausainiai – ypač jei negaluoja vaikai. Tačiau patogiausia vaistinėse įsigyti imbiero preparatų kapsulėmis ir tabletėmis.
Jeigu jūrligės simptomai neketina trauktis, sudrėkinkite rankšluostį šaltu vandeniu ir patrinkite juo veidą, kaklą. Kelis kartus giliai įkvėpkite.
Kai kuriems žmonėms nuo jūrligės pastebimai padeda aromaterapija. Galima įkvėpti rozmarinų, mėtų, citrinų, imbierų arba ramunėlių eterinių aliejų. Kaip tą padaryti, renkasi kiekvienas: yra specialių pakabučių, skleidžiančių vieną ar kitą kvapą, tačiau eterinių aliejų galima užlašinti ir ant nosinės, ir ant automobilio sėdynių užvalkalų.
Nepakenks išbandyti ir taškinį masažą:
• Vienos rankos nykščiu ritmiškai pamasažuokite kitos rankos delno centre esantį tašką.
• Intensyviai patrinkite riešus.
• Pamasažuokite taškus, esančius už ausų lezgelių.
Jei yra galimybė, prasidėjus jūrligės priepuoliui, atsigulkite ir atloškite galvą. Tačiau geriausia – vėlgi, jeigu įmanoma, – miegoti: miegant priepuolių nebūna.
„Sunkioji artilerija“
Jeigu, nepaisant visų pastangų, jūrligė jus įveikė, kitąkart keliaujant turbūt teks apsidrausti ir vartoti medikamentus.
Tiesa, konkretaus vaisto nuo jūros ligos nėra. Paprastai vartojami keli skirtingų grupių preparatai.
Prieš gerdami tokius vaistus pirmiausia būtinai susipažinkite su vartojimo instrukcija, nes jie beveik visada turi šalutinį poveikį.
Gerti vaistus reikia likus pusvalandžiui ar valandai iki kelionės.
Yra net receptinių preparatų, bet galima paieškoti ir homeopatinių. Tik, priklausomai nuo situacijos, atkreipkite dėmesį, ar vaistą galima vartoti nėščiosioms, vaikams, ar išgėrus jo galima vairuoti.
Cheminių vaistų nuo jūros ligos pranašumas tas, kad jie daug ilgiau veikia nei liaudiškos priemonės – galėsite pamiršti apie negalavimą 8, 12 ar net 24 valandas.
Svarbu!
Besilaukiančioms moterims jūrligė gali būti labai pavojinga – ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Nesaugu keliauti ir širdininkams – kinetozė gali susilpninti širdies raumenį.
Užėjus jūrligės priepuoliui gerokai pablogėja diabetikų sveikatos būklė.
Nepatartina keliauti patyrus smegenų sukrėtimą.
Alternatyvūs kovos su jūrlige būdai
Jeigu norite atsikratyti jūrligės kartą ir visiems laikams, teks paplušėti iš peties.
Daug reikšmės tam turi vestibulinio aparato treniravimas. Todėl pasistenkite išmokti žaisti tinklinį, pradėkite plaukioti, važinėti dviračiu, užsiimkite akrobatika.
Naudinga į kasdienių fizinių pratimų programą įtraukti ritmiškus pasilenkimus, galvos sukiojimą, šuoliukus.
Užsirašykite į šokių klasę. Kelias dienas per savaitę po valandą ar pusantros pasisukę valso žingsniu sustiprinsite vestibulinį aparatą. Galite prisiminti vaikystę ir pasisukti karuselėse, pasisupti sūpynėse. Tai taip pat puiki mankšta pusiausvyros organams.
Tokios treniruotės ypač perspektyvios vaikams. Taigi jokiu būdu nedrauskite savo atžaloms suptis, verstis kūlio. Prilaikydami už kojyčių mokykite juos vaikščioti rankomis.
Tikslingoms vestibulinio aparato treniruotėms būtina gydytojo fizioterapeuto konsultacija. Tik specialistas gali padėti parinkti individualius fizinius pratimus ir patarti, kokiais treniruokliais naudotis.
