Įdomios architektūros, bet pagal tipinį sovietmečio projektą statytas pastatas Panevėžyje, Topolių alėjoje, po savo stogu priglaudęs Elenos Mezginaitės viešąją biblioteką ir Pedagogų švietimo centrą, tampa pavojingu.
Nuo jo terasos byra tinkas, grasina iškristi plytos.
Čia dirbantiems specialistams ir lankytojams tenka būti apdairiems, kad neužkliūtų už tinko nuolaužų.
Avarinė terasa
Topolių alėjos praeivius, Švietimo centro, bibliotekos darbuotojus, šių įstaigų lankytojus gluminusio, o kai kuriuos ir gąsdinusio 12-ojo pastato terasos vaizdas po Lietuvą pasklido jo nuotraukas įkėlus į „Tvarkau miestą“ platformą. Joje dedami vaizdai apie netvarką visoje Lietuvoje.
Įkėlusieji nuotraukas piktinasi, kad terasa avarinės būklės ir bet kada gali griūti. Dar pavojingesne ji tapo po Lietuvą praėjusią savaitę siaubusios audros.
Kadangi pastatas priklauso Panevėžio savivaldybei, netrukus atsirado prierašas, kad griūvančia terasa susirūpino Miesto infrastruktūros skyrius.
Vertino specialistai
Internautų dėmesio sulaukusiame Topolių al. pastate ketvertą metų dirbanti E. Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta Breskienė mena čia atsikrausčiusi jau rado terasą gerokai aptrupėjusią. Pasak direktorės, bėgant metams jos būklė vis prastėjo, o dabar jau kone avarinė, kelianti pavojų.
„Dėl jos tvarkymo raštu niekur nesikreipiau, bet žodžiu esu užsiminusi Savivaldybės administracijai. Nežinau, ar dėl mano užuominų, ar savo ruožtu apžiūrėti terasos atvykdavo specialistai. Matydavau juos vaikštančius, skėsčiojančius rankomis ar gūžčiojančius pečiais. Tačiau tvarkyti terasos iki šiol niekas ir nesiėmė“, – konstatavo L. Breskienė.
Civilizacijos akcentas – plastikiniai langai
Direktorė mena, kad miesto viešosios bibliotekos vadovybę ir kelis skyrius atkėlus į Topolių al. didesnį nerimą nei terasos būklė jai kėlė visiškai nugyventas šio pastato antras aukštas, kuriame ir kūrėsi bibliotekininkai.
„Lietuva jau buvo bebaigianti trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį, o atėję į mums skirtą pastatą, patekome į gūdų sovietmetį“, – pasakoja bibliotekos vadovė.
Labiausiai L. Breskienę nustebino tai, kad iki įsikuriant bibliotekai, antrame pastato aukšte dirbo miesto Švietimo skyriaus specialistai.
„Būtų labai gaila, jei, įvertinus keliamą pavojų, griūvančią terasą būtų nuspręstų nugriauti.“
L. Breskienė
Jų kabinetų apmušalai buvo klijuoti vos ne prieš pusę amžiaus, per patį stagnacijos įkarštį. Grindų dangoje žiojėjo skylės, pro jas matėsi cementas, kiliminė danga atspurusi, dėmėta.
„Pamenu net ir sovietinius šviestuvus, pavadinome juos kandeliabrais. Toks kabėjo ir mano kabinete. Atėjusią į darbą ir atsisėdusią po juo apimdavo nerimas, kad tokioje aplinkoje galiu įpulti į depresiją“, – mena bibliotekos vadovė.
L. Breskienė sako netgi juokais siūliusi Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriui Arūnui Astramskui Topolių al. 12-ajame pastate rengti ekskursijas, supažindinančias su sovietmečio interjeru. Vienintelis pastato akcentas, bylojęs, kad ir jį pasiekė civilizacija, buvo plastikiniai langai.
Nenorėtų netekti terasos
Pasak L. Breskienės, kai Topolių al. 12-ajame pastate jau buvo įsikūrusi E. Mezginaitės viešosios bibliotekos vadovybė, miesto Savivaldybė rado lėšų antro aukšto remontui. Dabar čia darbo sąlygos civilizuotos, bet ateiti į pastatą tenka per griūvančią terasą.
Direktorė pripažįsta iš lankytojų ne kartą ir ne du yra sulaukusi pastabų dėl byrančio tinko.
Pasak bibliotekos vadovės, buvo aptrupėję ir laiptai, vedantys į šį pastatą. Juos tvarkė pačios bibliotekos ūkio darbuotojai. Bet sutvarkyti terasą – ne jų jėgoms.
L. Breskienė svarsto, kad sutvarkyta terasa ir puoštų pastatą, ir joje būtų galima rengti bibliotekos renginius.
„Būtų labai gaila, jei, įvertinus keliamą pavojų, terasą būtų nuspręsta nugriauti“, – mano direktorė.
Tipinis sovietinis pastatas
Pirmame Topolių gatvės 12-ojo pastato aukšte veikia Panevėžio švietimo centras. Jo direktoriaus pavaduotoja administracijai ir ūkiui Inga Kaselienė pabrėžė, kad griūvanti terasa kenkia jame veikiančių įstaigų įvaizdžiui.
Šis Topolių alėjos statinys, nors ir išskirtinis mieste, nėra kultūros paveldo objektas.
Tai patvirtino Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.
Istoriko teigimu, tai – sovietmečio palikimas, pastato paskirtis buvo vaikų lopšelis-darželis.
Kad tai tikrai sovietmečiu statyta ikimokyklinė įstaiga, patvirtino ir istorikas Dainius Šipelis. Šiuo metu jis yra miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, o anksčiau pats vadovavo skyriui, kai šis buvo įsikūręs apgailėtinose patalpose.
D. Šipelio teigimu, šis terasą turintis pastatas statytas maždaug 1960-aisiais.
Nors daugiau tokios architektūros vaikų lopšelių-darželių Panevėžyje nėra, jo projektas nėra išskirtinis.
Anot istoriko, tokios architektūros ikimokyklinių įstaigų sovietinėse šalyse būta.
„Šis vaikų darželis išplėstas 9-ajame dešimtmetyje prie jo pristačius priestatą“, – paaiškino D. Šipelis.
Mažieji panevėžiečiai šiame pastate buvo ugdomi kiek daugiau nei tris dešimtmečius.
Ieškoma lėšų remontui
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga patvirtino, kad pastatas Topolių al. ir jiems kelia susirūpinimą. Anot vedėjo, tokiam statiniui rekonstruoti reikalingas nemenkas finansavimas. Savivaldybės atstovas patikino, jog yra ieškoma lėšų jam tvarkyti.
