Visi žinome vyturius ir pelėdas. Net balandžiai jau nebėra naujiena.
Bet retas pasidomime kitokiomis miego įpročių kategorijomis – taip, jų yra daugiau! – galinčiomis daug ką atskleisti apie mūsų sveikatą.
Pagal tai, kaip miega, žmonės gali būti suskirstyti į mažiausiai devynias kategorijas, pasižyminčias labai specifinėmis charakteristikomis.
Kuriai iš tų kategorijų priklausytumėte jūs?
Nenustygstantieji
Tokie žmonės negali ramiai pabūti nė akimirkos – net ir lovoje. Jie nuolat juda, todėl veikiausiai neišsimiega, nes niekada nepereina visų penkių miego stadijų.
Daugelis praleidžia ir pačią svarbiausią trečiąją – gilaus miego fazę, užtikrinančią geriausią poilsį kūnui ir protui.
Specialistai nenustygstantiesiems siūlo specialią kvėpavimo metodiką, pavadintą „4–7–8“: ji padeda nusiraminti ir giliau įmigti.
Atsigulus reikia kvėpuoti įprastai, kol mintyse iš lėto bus suskaičiuota iki keturių. Tada 7 sekundėms sulaikyti orą ir paskui per 8 sekundes jį iškvėpti.
Vyturiai
Jie nubunda taip anksti, kad niekaip neišmiega rekomenduojamų 8 valandų, taigi nesulaukia labiausiai atpalaiduojančių miego stadijų ir tinkamai nepailsi.
Vyturiai dažnai didžiuojasi tuo, kad jų paros ritmas visiškai sutampa su gamtos, – ir tai tiesa. Bet menkas džiaugsmas, kai pakirdę 5 valandą ryto pavakare jie jau jaučiasi visiškai išsekę.
Ekspertai mėgėjams anksti keltis pataria tą daryti bent jau su šviesa. Tai padeda sureguliuoti vidinį kūno laikrodį. Be to, kuo daugiau natūralios dienos šviesos gauname, tuo mažiau kamuoja blogos nuotaikos.
„Negyvėliai“
Apie tokius žmones nuo seno taip ir sakoma: miega kaip negyvas.
Daug kas jiems pavydi, nors nelabai yra ko. Ši miegalių kategorija lovoje tikrai „išsijungia“, tačiau giliojo miego stadiją paprastai pasiekia tik vėlai naktį. Tad irgi nespėja gauti tiek poilsio, kiek reikia.
Kai „negyvėliai“ giliausiai įminga, gali pramiegoti ir karą, bet nubudę jie jaučiasi ne per geriausiai – tarytum ko trūktų. Nes iš tikrųjų ir trūksta – miego.
Vienintelė išeitis šios kategorijos atstovams – eiti anksčiau miegoti, kad jų giliojo miego stadijai užtektų nakties.
Dar specialistai pataria prieš gulantis į patalą iš lėto pasirąžyti – tai didina mieguistumą.
Mąstytojai
Šiuolaikinėje visuomenėje jų tiek daug, kad miego specialistai griebiasi už galvos.
Mąstytojai – tai žmonės, niekaip negalintys užmigti, nes jų smegenys vis dar veikia visu pajėgumu. O kai jie pagaliau užmiega, greitai vėl nubunda ir toliau verpia taip ir nespėtą paleisti minties siūlą – arba kelis iškart.
Kažką primena? Jei taip, įsiklausykite į gydytojų patarimą ir įpraskite perdien reguliariai daryti trumpas pertraukas, kad bent kiek atslūgtų stresas. Ir dar išmokite planuoti, susidaryti darbotvarkę ir reikalingų atlikti darbų sąrašą. Kad paskui naktį negulėtumėte lovoje nerimaudami, kaip ryt reikės viską suspėti.
„Zuikiai“
Jie – „negyvėlių“ priešingybė, tačiau turintys ne ką mažiau problemų.
„Zuikiai“ paprastai išmiega visas rekomenduojamas 8 valandas, tačiau retai kada patiria giliojo miego stadijas, mat, kaip sako senas priežodis, miega tarsi atmerkę vieną akį.
Norintiesiems atsikratyti paviršutiniško miego prakeiksmo specialistai rekomenduoja trumpus sparčius pasivaikščiojimus saulėkaitoje vidury dienos – kad gautumėte kuo daugiau natūralios šviesos – ir blausų apšvietimą miegamajame vakarais. Storos sunkios užuolaidos – svarbiausias pirkinys kiekvienam „zuikiui“. Nes tik tokioje aplinkoje organizmas normaliai gamins vadinamąjį miego hormoną melatoniną.
„Originalai“
Iš visų miego kategorijų ši pati chaotiškiausia, o jos atstovų miegojimo įpročiai – nenuspėjami.
Žmogaus organizmui labai svarbu stabilumas, tačiau „originalų“ kūnas ir protas apie tai gali tik pasvajoti. Ką su tokiais miegotojais daryti?
Specialistai tik skėsteli rankomis ir pataria pabandyti laikytis bent elementariausio režimo.
„Miego magistrai“
Šie žmonės apie sveiką miegą žino VISKĄ. Jų vidinis organizmo laikrodis nepriekaištingai suderintas su paros ciklais, o režimas artimas tobulam: užmiega vos padėję galvą ant pagalvės, išmiega visą naktį nenubudę, pakyla sulig žadintuvo signalu šypsodamiesi ir gerai pailsėję.
Kadangi taisyti to, kas nesugedę, nereikia, ekspertai sako tegalintys palinkėti „magistrams“ sėkmės neišklysti iš tiesos kelio.
„Skolininkai“
Žvakė, uždegta iš abiejų galų, – taip sakoma apie panašias asmenybes. Jie kiaurą savaitę dūzgia kaip bitės nugriebdami miego tiek, kiek pavyksta kiekvieną naktį, ir nekantriai laukdami laisvadienių, kai galės atiduoti organizmui „skolą“ ir pagaliau išsimiegoti.
Tokio gyvenimo ritmo rezultatas paprastai būna visiškai išderintas vidinis laikrodis ir būsena, labai primenanti desinchronozę – laiko juostų pakeitimo sindromą.
Miego ekspertų teigimu, „skolininkams“ gyvenimą labai palengvintų trumpi nusnūdimai, kai pasitaiko proga, jie ypač naudingi po 14 valandos. Žinoma, dar geriau būtų susikurti kažką bent panašaus į dienos režimą.
Pelėdos
Kuo vėlesnis paros metas, tuo gyvybingesni mes jaučiamės. Ir viskas būtų puiku, jei ne gyvenimiški reikalai, dažniausiai priverčiantys keltis iš lovos dar nebaigus visų penkių miego ciklų.
Anot specialistų, pelėdų vidinis laikrodis nustatytas pagal šiek tiek vėlyvesnę laiko zoną, todėl tokie žmonės dažnai kenčia dieną – ypač pirmąją jos pusę, kai jų priešingybės vyturiai skrajoja, tarsi turėtų sparnus.
Norinčioms pabandyti prisiderinti prie anksčiau besikeliančios daugumos pelėdoms patariama pakoreguoti savo režimą viena valanda. Nuėję miegoti antrą ryto vietoj trečios, jūs iškart pajusite pagerėjimą, tikina žinovai.
Ne viskas taip paprasta
Cirkadiniai ritmai – reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, vykstantys per visą dieną – ir yra tas mūsų vidinis biologinis laikrodis. Tik jo pagrindinė rodyklė, skirtingai nuo tikro laikrodžio, visą ratą apsuka per 24 valandas.
Pagal tokius ritmus gyvena visi planetos padarai, net ir bakterijos. Tie ritmai reguliuoja, galima sakyti, visus mūsų organizmo procesus: miegą ir būdravimą, apetito padidėjimą ir sumažėjimą, ląstelių dalijimąsi, hormonų gamybą, arterinį kraujospūdį ir net širdies dūžių per minutę skaičių.
Taigi vidinis laikrodis mums reikalingas tam, kad organizmo ląstelės vykdytų konkrečius procesus reikiamu paros metu.
Idealiomis aplinkybėmis cirkadiniai ritmai turėtų būti sinchronizuoti su aplinkiniu pasauliu: prašvinta – ir mes keliamės, sutemsta – einame miegoti.
Tačiau realiame gyvenime toks sutapimas – retenybė. Todėl visiems teks išmokti „susimiegoti“ su savo ritmais.
Įdomus faktas
Medicinos statistika rodo, kad apie 80 proc. žmonių gali pakoreguoti savo vidinį laikrodį pagal išorinius poreikius ir prisitaikyti prie bet kokio dienos režimo.
