Jaukus Krekenavos miestelis Panevėžio rajone vėl kvepia žolynais.
Minias tikinčiųjų į ją sutraukė visą savaitę truksiantys Aukštaitijoje garsėjantys Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės atlaidai.
Šiandien – didžioji atlaidų diena. Į pirmąsias šv. Mišias tikintieji pradėjo rinktis nuo ankstyvo ryto, dar 6 val.
Didžiąją Žolinės dieną Krekenavą užplūsta minios tikinčiųjų, o miestelio bazilikos aikštėje suklega mugė. Žolinės kulminacija – vidurdienį aukojamos šv. Mišios ir žolynų šventinimas. Po jų krekenaviškių ir jų svečių laukia koncertai miestelio aikštėje.
Žolinės atlaidai tęsis visą savaitę.
Rytoj bus meldžiamasi už valstybės tarnautojus, šeštadienis – maldos grupių diena, sekmadienis – šeimų diena, pirmadienį tikintieji melsis už mokytojus ir katechetus, antradienis – kunigų ir pašvęstųjų diena, o paskutinę atlaidų dieną, trečiadienį, bus meldžiamasi už ligonius.
Užkrečianti tradicija
Į atlaidus Krekenavoje gausiai suvažiuojantys tikintieji žavisi kasmet puošniosiomis žolynų girliandomis vietinių moterų išpuošta bazilika. Ši išskirtinė krekenaviškių tradicija – Žolinės didžiųjų atlaidų šventimas – 2021 metais buvo įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą!
Žolinė minima visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir iškilmingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose – Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kt. nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.
Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų.
1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.
Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergsti nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų.
