Kilus ažiotažui dėl paveldosaugininkų griežto veto, užkirtusio galimybę Panevėžyje, prie Marijonų koplyčios stačių laiptų įrengti pandusą, žygių ėmėsi Panevėžio žmonių su negalia draugijos nariai.
Kultūros paveldo departamento vadovas irgi švelnina toną ir žada pats aplankyti valstybės saugomus maldos namus.
Apie Panevėžyje, Marijonų gatvėje esančios koplyčios rektoriaus Chuano Markoso Kodučio dvejus metus besitęsiančias pastangas padaryti ją prieinamą ir sunkiai vaikštantiesiems „Sekundė“ rašė prieš savaitę.
Dvasininkas ilgai mynė paveldosaugininkų kabinetų slenksčius prašydamas leidimo greta stačių laiptų į koplyčią įrengti pandusą. Visgi galiausiai kunigas sulaukė Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro pasirašyto dokumento, uždraudusio tokį įrenginį.
Paveldosaugininkai pasiūlė į bažnytėlę vaikščioti per kitos po tuo pačiu stogu veikiančios įstaigos – nuožulną turinčio Sielovados centro patalpas. Arba prie koplyčios įrengti lauko liftą.
Esą pandusas subjaurotų Marijonų koplyčios, vienos iš Lietuvoje negausiai išlikusių modernizmo architektūros pavyzdžių, vaizdą.
Į koplyčią – nešte
Toks paveldosaugininkų atsakymas tiesiog pribloškė negalią turinčius panevėžiečius.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša pripažįsta likęs apstulbintas žinios, kad kitokių galimybių, kaip tik būti įneštam į šią šventovę, jam nepaliekama.
„Mane, judantį neįgaliojo vežimėliu, į Marijonų koplyčią laiptais turėtų užnešti keturi stiprūs vyrai. O pandusu nesunkiau užvažiuočiau pats. Kildamas lauko liftu, neabejoju, irgi susidurčiau su problemomis“, – teigia J. Dumša.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas žada imtis kovos už nuovažą žygių.
„Man ne tik nepatogu, bet ir gėda buvo išgirsti paveldo specialistų aiškinimus, kad pandusas sugadintų koplyčios vaizdą, nes kitas jau yra įrengtas prie Sielovados centro, o koplyčia ir centras sujungti vienu stogu“, – sako sąjungos vadovas.
Naudojasi ne tik žmonės su negalia
Pasak J. Dumšos, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio šimtametės pilys, senoviniai universitetai, rūmai turi įrengtas nuožulnas, reikalingas į pastatus patekti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Tokia infrastruktūra tarnauja toli gražu ne vien žmonėms su negalia.
Kadangi lipti nuožulnia plokštuma daug lengviau nei laiptais, ja kopia ir tėvai su kūdikiais vežimėliuose, ir sunkiau vaikštantieji.
„Pandusais į pastatus patenka ir visai sveiki jauni žmonės. Yra daryti tyrimai filmuojant patekimus į įvairius pastatus pandusais ir laiptais. Nustatyta, kad turėdami galimybę į pastatą patekti pandusu, daug daugiau žmonių eina juo, o ne laiptais“, – patikino J. Dumša.
Jis svarsto, jog uždraudę prie Marijonų koplyčios rengti pandusą, o mainais pasiūlę liftą, paveldo specialistai, matyt, neturi savo aplinkoje žmonių su negalia, neišmano jų poreikių ir gal net nežino, kaip veikia neįgaliuosius keliantis liftas.
„Neužteks to, kad vežimėliu užvažiavęs ant lauko lifto ir paspaudęs mygtuką pakilčiau į koplyčią. Toks lauko liftas privalo turėti prižiūrėtoją, kuris mane užkeltų. O kas bus tuo prižiūrėtoju? Negi kunigas šoks iš klausyklos arba, nutraukęs mišias, skubės mane pakelti liftu?“ – klausė J. Dumša.
Nenori labirintų
Su dar didesniais nepatogumais, anot J. Dumšos, tikintieji susidurtų, jei būtų paklausyta paveldosaugininkų patarimų ir žmonės į koplyčią būtų įleidžiami per Sielovados centrą.
„Kodėl į koplyčią man reiktų eiti aplinkiniu keliu, dargi labirintais, kai yra tiesus kelias, tik reikia įrengti pandusą?“ – klausia žmonių su negalia sąjungos Panevėžyje vadovas.
Pasak J. Dumšos, Marijonų koplyčios panduso klausimą artimiausiu metu planuojama aptarti su sąjungos nariais.
Paskui žmonių su negalia vardu žadama kreiptis į paveldosaugininkus ir raginti juos nestatyti užkardų ir nedaryti kliūčių patekti į Marijonų koplyčią.
„Dažnai girdžiu kalbas apie neįgaliųjų integraciją, apie visiems be kliūčių prieinamus pastatus. O realybė kitokia. Dabar tą rodo ir Marijonų koplyčios, prie kurios neleidžiama statyti panduso, pavyzdys“, – sakė J. Dumša.
Žadėjo pasidomėti
Paskambinus Kultūros paveldo departamento vadovui Vidmantui Bezarui ir paklausus, ar draudimas rengti į Marijonų koplyčią vedantį pandusą galutinis, šis pažadėjo darsyk įsigilinti į problemą.
„Dabar atostogauju, bet kitą savaitę planuoju būti Panevėžyje. Pasidomėsiu ir Marijonų koplyčios reikalais“, – pažadėjo V. Bezaras.
Pasak direktoriaus, Marijonų koplyčios rektorius turėtų raštu dar kartą išdėstyti problemą ir raštą jam atsiųsti.
Kunigas Ch. M. Kodutis teigia šiuo metu taip pat išvykęs, tačiau V. Bezaro prašymą būtinai įvykdysiąs. Jis viliasi, kad galutinis rezultatas visgi bus tikinčiųjų naudai ir valstybės saugoma, 1939-aisiais pastatyta bei tais pačiais metais vyskupo Kazimiero Paltaroko pašventinta Marijonų koplytėlė galop taps visiems lengvai prieinama.
