„Rail Balticos“infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias sudėtinga gabenti keliais.
Karo metu tik per vieną dieną iš Baltijos šalių į Lenkiją europine vėže riedančiu greituoju traukiniu būtų galima evakuoti iki 143 tūkst. žmonių. Naujausia „Rail Balticos“ kaštų ir naudos analizė rodo, kad Baltijos šalių istorijoje didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas ne tik taikos, bet ir karo metu užtikrins gerokai didesnį pralaidumą.
Greitaisiais traukiniais konfliktų metu būtų gabenamas karinis transportas ir ginkluotosios pajėgos, evakuojami gyventojai.
Istorinis reliktas
Lietuva, kelis šimtmečius su trumpa pertrauka buvusi carinės Rusijos ir sovietų imperijos sudėtyje, išvagota rusiškos vėžės geležinkeliu.
Ši vėžė yra rimta kliūtis efektyviai susisiekti su Europa per Lenkiją, kurioje traukiniai rieda siauresniu europinio standarto geležinkeliu.
Traukinių sąstatų perkėlimas nuo vienos ant kitos vėžės užtrunka ir yra sudėtingas logistiniu požiūriu.
„Rail Baltica“ – elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, iki 2030 m. sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
NATO sąjungininkams priimti
Kol to nėra, sąstatams perkelti nuo vienų ant kitų bėgių yra sukurti specialūs procesai, padedantys koordinuoti karinių traukinių judėjimą Baltijos valstybėse.
Šie infrastruktūros projektai europine vėže iš Lenkijos geležinkeliais krovinius vežantiems NATO sąjungininkams buvo sukurti dar iki karo Ukrainoje pradžios 2022 m.
Modifikuoti geležinkelio riedmenys ir infrastruktūros objektai leidžia greičiau bei patogiau tvirtinti ir gabenti NATO krovinius geležinkeliu.
Karinius krovinius aptarnaujančios mobiliosios brigados gali dirbti ne tik geležinkelio stotyse, bet ir tvirtinti krovinius kituose objektuose – kariniuose laivuose, uostuose ar karinėse teritorijose. Palemone, Kaune, dabar projektuojama ir įgyvendinama dvigubos paskirties 1520 mm ir 1435 mm vėžės krovos infrastruktūra, kuri leis priimti didelius NATO karinių krovinių srautus, atvykstančius europine vėže, bei perkrauti juos ant platesnės rusiškos vėžės prieš transportuojant į Latviją bei Estiją.
Tai bus didžiausias dvigubos paskirties terminalas Baltijos šalyse.
Išvysčius infrastruktūrą Palemone bus palengvintas ir susisiekimas su Rūdninkų poligonu, kuriame iki 2027 m. planuojama dislokuoti Vokietijos brigadą.
Padidins karinį mobilumą
Šiuo metu greitai ir efektyviai vežti karinę techniką trukdo pasenusi geležinkelio tinklo infrastruktūra – beveik visas šalies geležinkelių tinklas yra plačios rusiškos vėžės, kuri Lietuvoje plėtojama dar nuo carinės Rusijos laikų.
Šiuo metu iš Europos standartine vėže atvykstančius sąstatus tenka perkelti ant rusiškų bėgių – tokiai sudėtingai logistinei operacijai reikia laiko, todėl technikos atvykimas lėtėja.
„Rail Balticos“ infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias sudėtinga gabenti keliais.
Tai labai padidins Lietuvos geležinkelių infrastruktūros karinį mobilumą – greitą ir efektyvų karinių pajėgų ir įrangos perkėlimą iš vieno regiono į kitą.
„Taikos metu „Rail Baltica“ galėtų pakeisti 7 km karinės technikos koloną vienu 40 vagonų traukiniu. Ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją būtų galima evakuoti iki 143 tūkst. žmonių“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Atskirti nuo Europos
Standartinė 1435 mm pločio geležinkelio vėžė yra labiausiai paplitusi pasaulyje plačiojo geležinkelio vėžė. Tokia vėže traukiniai rieda beveik visose ES šalyse, taip pat JAV, Kinijoje, daugelyje kitų pasaulio valstybių, kur ji vadinama tiesiog standartine.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Suomijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje labiau paplitusios kitų standartų geležinkelio vėžės.
Suomijos 1524 mm ir Ispanijos 1668 mm vėžės yra laikomos izoliuotu tinklu nuo ES 1435 mm sistemos.
Lietuvoje didžiausią geležinkelio tinklą sudaro rusiška 1520 mm vėžė, o 1435 mm europinės vėžės geležinkelis naudojamas susisiekimui su Lenkija 126 km ruože nuo Kauno iki valstybės sienos.
Iš viso šalyje eksploatuojama 3462 km išskleisto geležinkelio kelių ilgio: 93 proc. yra rusiškos ir 7 proc. europinės vėžės.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau yra sakęs, kad transporto sektorius ir europinė vėžė, europiniai greitkeliai yra galbūt paskutinis Lietuvos transformacijos, integracijos į Vakarus etapas.
Prijungs ir Klaipėdą
Po to, kai „Rail Baltica“ iki 2030 m. sujungs Baltijos valstybių ir Lenkijos sostines, bus pradėta projektuoti europinės vėžės atšaka su Klaipėda.
Klaipėdos uosto ir Kauno logistikos terminalų sujungimą europiniu geležinkeliu šalies politinis ir verslo elitas vertina kaip vieną pagrindinių transporto infrastruktūros tikslų.
Manoma, kad be tokios geležinkelio atšakos Klaipėdos jūrų uostas neturės lygiaverčių infrastruktūros ir logistikos galimybių konkuruoti su Ryga ir Talinu, kuriuos su Kaunu ir Varšuva jungs „Rail Baltica“.
Europinis geležinkelis svarbus ir kariniam mobilumui, mat per Klaipėdos uostą gabenama daug karinės technikos, ypač iš JAV.
Be to, labai svarbus greičio veiksnys – kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą turėtų trukti ne ilgiau nei dvi valandas, kelias iš pietų iki Kaunu būtų trumpesnis.
Bendras „Rail Balticos“ elektrinio geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km, Lietuvoje ruožas tęsis 392 km. Keleiviniai greitieji traukiniai galės važiuoti iki 250 km/val., krovininiai – iki 120 km/val. greičiu.
